Praėjusių metų vėlyvą rudenį Marijampolėje, Vytauto gatvėje, buvo iškilmingai atidarytas „Spiečius“ – nauja verslo erdvė. Kelis kartus per dieną tenka praeiti pro šią įstaigą ir žvilgtelėjus pro langą dažniausiai matau vienišą jaunuolį, kuris sėdi prie kompiuterio. Nusprendžiau pasidomėti, kaip ten kuriami nauji verslai bei senųjų verslų bendrystė. Rengdamasis pokalbiui su VšĮ „Versli Lietuva“ Marijampolės „Spiečiaus“ regionų koordinatore Edita Naidaite, pasidomėjau, kaip dirba kitų miestų „spietininkai“. Supratau, kad viena iš perspektyviausių jų veiklos sričių yra kūrybinės industrijos. Kodėl? Europoje šios srities darbuotojai sudaro 7,5 % visos darbo jėgos, o sektorius generuoja 509 milijardus Eur BVP. Lietuvoje kūrybinių industrijų sektorius taip pat tampa vis reikšmingesnis – jis sukuria beveik 5 % pridėtinės vertės (tai yra daugiau, nei sukuriama žemės ūkyje, ir gali būti palyginama su statybos sektoriumi). Štai tokia statistika, ir norėtųsi, kad marijampoliečiai, padedami „Spiečiaus“ ar kitų verslui skirtų programų, taptų lyderiais ar bent jau nesivilktų uodegoje.
Po kūrybinių industrijų apibrėžimu slepiasi gausybė veiklų ar verslų: tai ir architektūra, dizainas, kinas, videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, programinė įranga, kompiuterinės paslaugos, radijo ir televizijos programų kūrimas bei transliacija, reklama ir t.t.
– Tad kas gi tos kūrybinės industrijos? – klausiu „Spiečiaus“ šeimininkės Editos Naidaitės.
– Geras klausimas. Apskritai tai čia bendradarbystės centras. Vieta, kurioje susitinka smulkusis ir vidutinis verslas, tuos verslus vykdantys asmenys. Šio centro esmė – ne tik kad įmonės, vystančios įvairius verslus, ateina čia ir naudojasi nemokomomis paslaugomis, tokiomis kaip konsultacijos, darbo vieta, spausdintuvas, susitikimų kambarys, įvairūs mokymai, mentorystės programa. Jiems sudaromos sąlygos kurti naujus verslus, kurti kažką kartu.
– Skaitydamas „Spiečiaus“ veiklų aprašymą, supratau, kad bene pagrindinė funkcija visgi turėtų būti kūrybinių industrijų vystymas?
– Kaip jūs suprantate kūrybines industrijas?
– Apie tai norėčiau išgirsti iš jūsų, kad marijampoliečiai sužinotų apie tai daugiau.
– Ką mes vadiname kūrybinėmis industrijomis?
(Ieško atsakymo internete. – Autoriaus pastaba)
– Gerai, gal pasakytumėte, kokią vietą kūrybinė ir paslaugų ekonomika užima Marijampolės ekonominės plėtros strategijoje?
– Neteko domėtis.
– Ar atliktas tyrimas, koks yra poreikis kūrybinių paslaugų Marijampolėje ir kokia šiuo metu yra pasiūla?
– Pasiūla yra, nes tikrai mes turime daug IT (informacinių technologijų) specialistų, kurie tam dirba. Ir dirbančių marketingo srityje. Tai šitų tikrai yra. Ar kas nors darė tyrimą, aš atsakyti negaliu. Man neteko šituo domėtis, bet kad poreikis yra, tai jaučiama pagal tai, kad žmonės toje srityje dirba pakankamai aktyviai.
– Jeigu dirba, tai gal jūsų paslaugos nebereikalingos, nes jie jau turi susikūrę darbo vietas?
– Žmogus, susikūręs darbo vietą, gali ateiti čia ir naudotis nemokamai čia esančia vieta.
– Paprastai kalbant, tai kėdė, stalas ir kompiuteris. Ar jūsų kompiuteriuose yra instaliuotos legalios kompiuterinės programos, reikalingos profesionaliai veiklai?
– Pas mus, „Spiečiuje“, nėra. Buvo Alytuje, Panevėžyje ar Klaipėdoje. Pas mus besilankantys atsineša savo kompiuterius. Jie gali naudotis savo arba mūsų kompiuteriais.
– Kiek Marijampolėje yra legalių IT (informacinių technologijų) verslininkų?
– Kiek dirba „Spiečiuje“ žmonių, žinau. Čia kūrybinėmis industrijomis užsiima apie dešimt žmonių. O iš viso turime dvidešimt septynis verslus.
– Kaip suprantu, nedarėte analizės – galimybių, stiprybių, pavojų ir kita, pradėdami „Spiečiaus“ veiklą?
– Aš žinau, apie ką jūs kalbate, bet „Spiečius“ atsidarė neseniai (2019 m. lapkričio 8 d.), tai mes tik įsivažiuojame, dar tik kviečiame, tik kuriamės, tai analizės nedarėme. Galbūt tai daryta savivaldybės administracijoje, nes ji išreiškė norą, kad būtų įkurtas bendrystės centras Marijampolėje.
– Kiek, jūsų nuomone, gali atsirasti visiškai naujų kūrybinių verslų Marijampolėje „Spiečiaus“ dėka?
Mums kalbantis, gretimoje patalpoje sėdi septyniolikmečiai, kurie po verslo idėjų konkurso „Sūduvos“ gimnazijoje atėjo čia pasiklausti, kaip jiems „legalizuotis“, kaip jiems pradėti tikrą verslą.
– Mes padėjome susitvarkyti individualios veiklos pažymas, ir jie jau dirba. Jie ne visai dirba kūrybinių industrijų srityje, jie užsiima inžineriniais sprendimais. Prognozių aš nedarau, esmė, kad viskas vyksta.
Prisipažinsiu, pokalbis buvo sunkokas, o gerbiama Edita Nadaitė pasiūlė viską išsiaiškinti su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju, kuruojančiu verslo klausimus. Pokalbį užbaigėme labiausiai man rūpėjusiu klausimu.
– Pirmą kartą susiduriu su situacija, kai patekti į įstaigas ar viešąsias įstaigas tenka pro užrakintas duris?..
– Jos nėra užrakintos. Ar jums neatidarė durų ? Mes turime elektroninę sistemą, korteles, visi „spietiečiai“ gali naudotis patalpomis dvidešimt keturias valandas. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų neįleistas. Esmė yra tokia, kad mes pakankamai daug bendraujame su kitomis įstaigomis, einame vesti netradicinių pamokų, einame į susitikimus ir dažnokai manęs čia nebūna. Čia supirkti kompiuteriai yra nauja infrastruktūra, kuri pakankamai brangiai kainavo. Turime „Facebook“ paskyrą ir jeigu manęs ilgiau nebūna, tai ten patalpiname informaciją. Iš gatvės žmogus visada gali ateiti, yra ant durų telefono numeris ir visada gali pasiskambinti ir jam bus atsakyta, kodėl tos durys neatsidaro.
Būtų tiek, bet vis bandau įsivaizduoti nepilnametį verslininką, kuris pirmą valandą nakties iš Degučių ar Tarpučių keliauja į „Spiečių“ padirbėti su kompiuteriu, kuriame instaliuota tas pats kaip ir jo privačiame kompiuteryje. Niujorke, kuris niekada nemiega, galbūt, bet Marijampolėje…
Turiu pasiūlymą „spietiečiams“: pasikvieskite automobilių klasterio atstovą iš Vidurinės Azijos, kuris, kaip ir jo kolegos mūsų mieste, seniai susikūręs puikią darbo vietą. Kompiuteriais nemokamai naudojasi bibliotekoje, nuomojasi automobilius, kad surastų jiems reikalingas įsigyti transporto priemones, turi sąskaitas mūsų bankuose, naudojasi vietos mobiliuoju ryšiu, gyvena, perka, ir patys, be investicijų iš ES, turi nemokamas aktyvaus verslo bei bendrystės vietas. O norėdami pailsėti ir pasikeisti verslo patirtimi, vasarą susitinka futbolo arenos pašonėje, esančioje futbolo aikštėje. Grynas oras ir fizinė veikla skatina mąstymą ir naujų idėjų generavimą.
