Pagrindinis vaiko teisių gynėjų darbo tikslas – kad vaikai augtų saugioje savo tėvų šeimoje. Deja, ne visose šeimose vaikams būna saugu. Yra šeimų, kuriose vyksta nuolatiniai konfliktai, smurtaujama, vartojamas alkoholis ar kiti svaigalai. Tokioms šeimoms į pagalbą ateina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos. Jos su šeima ir vaiku darbą pradeda, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir dirba 30 dienų. Plačiau pristatome kokią konkrečiai pagalbą šeimoms teikia mobiliosios komandos.
,,Mobilioji komanda darbą su šeima ar vienu iš įstatyminiu atstovų, jeigu jis vaiką augina vienas, pradeda tada, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, tai yra tada, kai šeimą ištinka krizė ir vaikas kurį laiką negali gyventi su šeima,“– sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja specialistė Deimantė Baškienė.
Kokia pagalba teikiama vaikui, kai jam nustatoms apsaugos pereikis?
Lietuvoje jau metus veikia laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą ir į krizę patekusiems tėvams išsaugoti vaikus šeimoje. Kol mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti jam liekant kartu su tėvais arba vienu iš jų. Tuo metu jiems padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka tėvų šeimoje.
Kada ir kaip darbą su šeima pradeda mobilioji komanda
Kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, mobilioji komanda darbą su šeima pradeda per vieną darbo dieną. Laikas iki išvykstant pas šeimą yra skirtas susipažinti su vaiko situacijos vertinimu, kurį atliko kolegos gynėjai.
,,Darbo pradžia su šeima – atsakingas momentas, nes visų pirma reikia daug empatijos ir pastangų, kad šeima ir vaikas pasiruoštų priimti pagalbą, pasitikėtų mobiliąja komanda. Neretas atvejis, kai šeimos nutyli problemas, stengiasi jas pateikti ne taip aiškiai, kaip iš tikrųjų yra. Taip dažniausiai būna, kai vaikas iš šeimos paimtas dėl tėvų girtavimo, nepriežiūros, smurto. Dažnai suaugusieji susidariusią situaciją įvardija, kaip nesusipratimą, neįžvelgia grėsmės vaikams, kad tėvai ištisai girtauja“, – pasakoja D. Baškienė.
Pasak jos, tikroji šeimos situacija vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą.
„Situacija atsiskleidžia per daug dalykų – per aplinką, kurią randame, per žmonių kūno kalbą, kitas aplinkybes. Tikrai nėra vieno požymio, pagal kurį sprendžiame apie padėtį šeimoje, pavyzdžiui, neplauti indai. Kad šeimoje yra krizė, parodo aplinkybių visuma, kurią vertiname“, – sako D. Baškienė.
Šeima apie mobiliosios komandos vizitą sužino iki atvykstant specialistams
,,Žinodami, kad vyksime į šeimą, visada šeimą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdantį asmenį apie apsilankymą šeimos ar vaiko gyvenamojoje vietoje informuojame telefonu ar kitu būdu, nesiveržiame netikėtai“, – sako D. Baškienė.
Jei mobiliajai komandai nepavyko informuoti šeimos ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančio asmens telefonu apie apsilankymą, tai daroma paštu, nurodant, kaip šeima gali susisiekti su vaiko teisių specialistais.
Mobiliosios komandos darbas pradedamas, jei bent vienas iš kartu gyvenančių vaiko tėvų sutinka priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą ir pasirašo sutikimą.
Mobiliosios komandos užduotis – motyvuoti šeimą keistis
,,Šeimai sutikus priimti pagalbą, planuojama, kokia ji turėtų būti. Planas turi atitikti šeimos poreikius ir galimybes, būti jai (suaugusiesiems ir vaikui) suprantamas, o, svarbiausia, turi motyvuojanti keistis. Pats žmogus kartais pasako, kad jeigu nustosiu gerti, pagerės šeimos finansinė padėtis, o tai – jau motyvas“, – sako D. Baškienė.
Kiekviena šeima individuali. Pagal esamą situaciją vaiko teisių gynėjai numato šeimoje identifikuotų problemų sprendimo būdus ir priemones.
„Problemos dažniausiai būna tėvų girtavimas, smurtas, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai šeimoje negirtaujama, o vaikui, dėl susidariusios krizinės situacijos, nustatomas apsaugos poreikis, nes vaikas bėga iš namų, smurtauja, vartoja kvaišalus“, – sako D. Baškienė.
Mobilioji komanda padeda šeimai ir vaikui valdyti krizę, spręsti konfliktines situacijas, taiko specialias motyvavimo technikas, kad padidintų vidinę asmens motyvaciją priimti pagalbą ir keisti savo elgesį.
Vaiko teisių gynėjai konsultuoja tėvus vaiko auklėjimo, drausminimo, poreikių patenkinimo, saugumo užtikrinimo klausimais, informuoja šeimos narius ir vaiką, kur galima gauti reikalingą pagalbą, paslaugas ar gydymą, pvz. tarpininkauja tariantis dėl pagalbos priklausomybių centruose, dėl psichologų, psichiatrų konsultacijos, net dėl pavežėjimo iki reikiamo specialisto – to neretai reikia atokių kaimų gyventojams.
,,Yra tekę susidurti su įsisenėjusia priklausomybės problema, kuri slėpėsi po kitų šeimos narių rūpestingumu, o krizė dėl vienintelio turimo iš tėvų girtavimo šeimą ištiko, kai mirė vaikais besirūpinantis kitas artimas žmogus. Šeimai suteikėme pagalbą, išklausėme, domėjomės vaikų nuomone, įsigilinome. Mūsų tikslas, kad vaikas liktų šeimoje“, – sako D. Baškienė.
Mobilioji komanda su viena šeima dirba 1-2 kartus per savaitę, pokalbiai telefonu gali vykti ir dažniau.
Pasibaigus darbui su MK krizę patyrusi šeima gauna kitas paslaugas
Baigę intensyvų darbą su šeima ir vaiku, mobiliosios komandos darbuotojai pateikia rekomendacijas savivaldybėse dirbantiems atvejo vadybininkams. Toliau pagalbą šeimai tęsia jie, vaiko teisių gynėjai bendradarbiauja pagalbos teikimo procese.
Dirbti įkvepia sėkmės istorijos
,,Viena mama, su kuria pradėjome dirbti, kai vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, pati prašė priklausomybių specialistų pagalbos. Organizavome moters pavežėjimą į Klaipėdą pas specialistą. Moteris stengėsi dėl vaikų, ir mes dėjome visas pastangas, kad mama išsivaduotų nuo priklausomybės. Bendros pastangos nenuėjo veltui,“– džiaugiasi D. Baškienė.
