Ina Bartkus: „Būti laimingu žmogumi – išmokstama“

Marijampolėje birželį įvyko tarptautinis simpoziumas, kuris sutraukė į miestą garsiausius Niujorko ir Londono menininkus. Senovės Graikijoje ir Romoje simpoziumu buvo vadinamas nedidelis pokylis, kuriame paprastai būdavo muzikos, pramogų ir diskusijų. ARVI įmonių grupės iniciatyva ir Marijampolėje viso to netrūko, kadangi simpoziumo kuratorius – garsus lietuvių dailininkas Ray Bartkus, gyvenantis Niujorke,į Marijampolės miestą sutraukė ne tik daug garsių menininkų, kurie ant Marijampolės pastatų sienų paliko dalį savo kūrybos – grafiti piešinius, bet ir surengė konferencijas.

Garsiame architektų ir menininkų būryje buvo galima išvysti šmėžuojant vienintelį moterišką veidą – tai lietuvė dizainerė Ina BARTKUS. Ši žavi moteris yra ne tik „Public School” mados namų Niujorke gamybos direktorė, bet ir Filadelfijos Drexelio universiteto Mados fakulteto profesorė. Ina savo karjerą pradėjo Alberto Makali mados namuose, o vėliau dirbo įmonių „Rag and Bone“ bei „Haute Hippie“ gamybos viceprezidente. 

Kai atėjau į Inos paskaitą, įsivaizdavau, kad bus kalbama apie mados industriją, tačiau garsioji dizainerė visus nustebino ne tik žiniomis mados srityje, bet ir savo pasakojimais apie miesto įvaizdžio strategiją „Žiūrėk į Mane!“. Galiu pasakyti, kad tai nebuvo vienintelis Inos siurprizas. Paskaitos pradžioje garsioji dizainerė provokuodama konferencijos dalyvius iš salės išėjo apsivilkusi apkritusiu megztiniu, o grįžo visiškai pasikeitusi – jau stilinga niujorkietė. Konferencijos dalyviams naujasis Inos įvaizdis priminė garsiąją amerikiečių kino žvaigždę Meryl Streep ir jos vaidmenį filme „Ir velnias dėvi Prada“. Nors po visų siurprizų  Drexelio universiteto profesorė surimtėjo ir papasakojo apie įmonės, kurioje ji anksčiau dirbo, „Rag and Bone“ įkūrimą bei pristatė, kaip iškilo garsusis Manheteno rajonas, Williamsburg`as, tačiau visos konferencijos metu buvo jaučiamas ore tvyrantis mados dvelksmas.

Pačioje pokalbio pradžioje Ina atskleidė, kad mados industrijoje ji atsidūrė visiškai netikėtai. „Viskas buvo labai atsitiktinai. Aš neturėjau nieko bendro su mados industrija. Nemokėjau netgi siūti,“ – nusijuokia moteris ir nusiima akinius, kurie subtiliai išduoda, kad ji priklauso mados pasauliui. „Gyvenau vienos lietuvės namuose, taip pat ieškojau darbo, nes reikėjo kokiu nors būdu išgyventi Niujorke. Lamei, ji pažinojo vienos kompanijos savininką, mes nuėjome pasikalbėti ir jis mane priėmė,“ – tarsi pasaką savo gyvenimo istoriją atskleidžia Ina.

Paklausta, kokiu būdu būtų galima išgarsėti jaunai menininkei, dizainerei, iš mažo miestelio, Ina Bartkus šypteli. „Aš manau, kad šiais laikais visiškai nesvarbu, iš kur tu, kadangi yra internetas, facebook`as ir visi kiti socialiniai tinklalapiai. Mes labai daug bendraujame per internetą, todėl  visai nebesvarbu, iš kur tu. Atsiranda labai daug profesijų, kai kompiuteris tampa pagrindine darbo priemone, jis  tarsi pieštukas,“ – pasakoja Niujorke dirbanti Ina. „Pavyzdžiui, mano vyras Rimvydas (aut. past. Ray Bartkus) dirba Niujorke, tačiau kai jam skambina, rodo Manheteno kodą, ir niekas nežino, kur jis yra. Rimvydui duoda užsakymą, o jis atliktą savo darbą  nusiunčia elektroniniu paštu.  Dabar man atrodo nėra taip svarbu, iš kur tu esi, ypač Niujorke tai niekam neaktualu,“ – pasakoja moteris, tačiau vėliau prisipažįsta, kad Niujorke ji vis dar pasigenda lietuviškos duonos kvapo.

Toliau besišnekučiuodama su savo žaviąja pašnekove išsiaiškinu, kad produkto išgarsinimas priklauso nuo dviejų dalykų: patrauklaus produkto ir viešinimo.„Pavyzdžiui, Niujorke yra tokia lietuvaitė, kuri nori atsidaryti savo verslą, tačiau aš jai paaiškinau, kad pirmiausia ji turi tiksliai žinoti, ką ji nori gaminti,“ – savo patirtimi dalinasi Ina ir pabrėžia, kad reklama šiais laikais yra ne mažiau svarbi už produktą.

Pokalbio metu keliaudamos po madų pasaulį užsukame ir į Marijampolę. Anot dizainerės, Marijampolės centras yra sutvarkytas, tačiau miesto pramoniniai rajonai rėžia akį. Drexelio universiteto profesorė pataria, kokiais būdais būtų galima šiuos pramoninius pastatus padaryti patrauklesnius. „Kiekviena epocha turi savo architektūrinių privalumų. Galbūt tą sovietinę realybę, kuri mums rėžia akį, pakeisti būtų galima išpaišant pastatus, perdažant pilkas betonines gamyklas, pasodinant medžių. Galima sukurti netgi žalią poilsio oazę. Taip pat galima atvežti padarytas kokias nors industrines skulptūras, kad jos pakeistų pastatus kitokiu turiniu. Iš tikrųjų tokius pokyčius galima padaryti be didelių lėšų,“– savo patirtimi ir idėjomis dalinasi stilingoji Ina.

Nors Ina Bartkus ir išvyko iš Lietuvos, tačiau ji džiaugiasi savo gyvenimu ir nesigaili, kad jis pakrypo link mados industrijos. „Aš esu labai laiminga! Būti laimingu žmogumi yra išmokstama. Tai išmokstama lygiai taip pat, kaip valytis dantis ar šypsotis. Žinoma, kai kam tai užtrunka ilgiau, kitam trumpiau, o kiti, deja, to niekada taip ir neišmoksta. Man labai pasisekė, nes aš turėjau puikius mokytojus:  vyrą, jogos mokytoją ir kitus niujorkiečius.” Laimingai besišypsanti Ina garsių vyrų būryje atrodo užtikrintai, galima pastebėti kaip kiti garsūs dizaineriai ir architektai laukia jos nuomonės ir žavingo žvilgsnio.

Urtė KORSAKOVAITĖ

Asmeninio Inos Bartkus albumo nuotraukos.