Liepos 7-ąją buvau suplanavusi važiuoti į Kauną, į Petrašiūnų kapines. Dažnai ten apsilankau važiuodama maršrutu „Vilnius–Marijampolė“ ir atgal … Žinojau, kad šią dieną pietų metą prie Salomėjos Nėries kapo bus paminėtos poetės 70-osios mirties metinės, taip pat aplankysiu vyro kapelį … Bet atsitiko, kaip atsitiko… Niekaip negalėjau nurimti, kad nespėju laiku išvažiuoti, kad suspėčiau iki numatyto laiko… Ir staiga lyg kas pakuždėjo… važiuoti į poetės gimtinę. Paskambinau pažįstamoms, kad palaikytų man draugiją.
Tad jau gerokai po pietų išsiruošėme į Kiršus. Geru keliu kelionė neprailgo. Pasiekus Alvitą, negalėjau nestabtelėti – juk prie posūkio į poetės gimtinę gražus koplytstulpis, daug pasakantis paminklas … Myli poetę žemiečiai – juk niekas nenuneigs jos begalinio talento. Kaip ir visuomet, turėjau užfiksuoti saulės gražiai apšviestas skulptūras… Tuoj pat pasiekėme ir Kiršus. Mus sutiko besišypsanti sodybos šeimininkė (buvau susitarusi, kad atvažiuosime). Netrukus, kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, į poetės gimtinę sugrįžo jos sūnus Saulius su šeima. Saulius ir Laima Bučai darnoje gyveno 40 metų, užaugino 6 vaikus. Poetės sūnui Sauliui 2007 metais mirus, sodyboje šeimininkauja meninės prigimties ponia Laima su vienu iš sūnų.
Salomėjos (Bučinskaitės-Bučienės) Nėries gimtojoje vietoje yra išlikęs tik raudonų plytų tvartas bei svirnas, didelis sodas, daug medžių. Gaila, bet gimtojo namo išlikę tik pamatai. Šalia tų pamatų yra paminklinis akmuo su užrašu, jog čia gimė Salomėja Nėris. Uždegiau prie jo porą žvakelių… Auga ir diemedis, kurį poetė apdainavo savo kūryboje… Čia pat ir sodas – vaisius tebevedančios obelys, kriaušės… Poetę dar mena taip vadinama „miegančioji“ obelis, kurios viena šaka driekiasi žeme, tarytum prigulusi (ant šios šakos poetė mėgusi prisėsti)…
Norėjosi per pievą nueiti ir iki Širvintos… Gera buvo širdyje pajusti tą dvasią… Pievos, kuriomis vaikščiojo poetė, ta pati apdainuota upelė, vakarėjanti gaiva… O netoliese – ir Kazio Bradūno, Juozo Tysliavos gimtieji namai… Neapsakomas jausmas – verta apsilankyti tose vietose.
Šiandien sodyboje gyvenimas eina sava vaga – mūkia karvės, gargsi žąsys, kurkės prieglobstyje cypsi viščiukai, ančiukai, dūzgia bitelės. Maloniai pabendravusios su šeimininkais, įsigijusios Salomėjos Nėries tėviškės natūralaus bičių medaus, ilgai neužsibuvusios, važiavome namolio, nes šeimininkų dar laukė darbai…
Mes, palydėjusios už Širvintos upelio medžių viršūnių besileidžiančią saulę, mums mojuojantį tą pavakarę vienintelį debesėlį, iš Kiršų vėl pasukome Alvito link su geru jausmu širdyje…
Aldona KATILIENĖ
Autorės nuotraukos.
Puiki nuotaika po vakarykščio apsilankymo Didžios Poetės tėviškėje.
Nuoširdžiausi linkėjimai mielai sodybos puoselėtojai Laimai Grigaitytei(marti).
Valdžia, padėkite Laimai atstatyti Poetės namus.
Pagarbiai,
Jobana pizda unitazo formos veidu…Kaip ir visi kiti komuniagos…
Iki ašarų miela – ačiū, kad prisimenate,branginate musų tautos LAKŠTINGALĄ…