Tų, kas gegužės 24 dieną kartu su kelionių agentūra ,,Excursus“ keliavo į vieną didžiausių Europoje Alyvų parką, širdy alyvos dar ilgai žydės. Duobelės (Latvija) Alyvų parką sukūrė gyvenimą vaismedžių ir dekoratyvinių augalų selekcijai paskyręs latvis Pėteris Upytis. Jis svajojo, kad jo kraštas taptų didžiąja alyvų valstybe, kad prie kiekvienų namų, kiekviename mieste, kiekviename kaime gegužę pakviptų baltos, rausvos, mėlynos ar violetinės alyvų kupetos. Selekcininkas išvedė daugiau kaip šimtą alyvų veislių ir hibridų. Šį parką, vadinamą tiesiog Upyčio sodu, kasmet aplanko tūkstančiai grožio, džiaugsmo ir harmonijos pasiilgusių svečių. Ne vienas menininkas čia važiuoja semtis įkvėpimo ir ramybės.
Saulei kepinant vaikštinėjame po šį sodą, stebėdamiesi alyvų spalvomis bei kaskart uosdami nepakartojamą, svaiginantį kvapą. Klasikinės muzikos garsai ramina mūsų pavargusias sielas, mintys plaukia paskui muzikos garsus toli toli… Stebimės ir niekaip neatsistebim: rodos, pamatai nuostabaus grožio medelį, o žiūrėk – šalia dar gražesnis. Čia maždaug 4 ha plote auga ir žydi daugiau kaip 200 įvairiausių rūšių alyvų ir jų hibridų. Laimingi tie, kas įsigyja gražiausius alyvų daigus: netrukus alyvos žydės po jų langais ir džiugins širdis.
Paliekame Alyvų parką ir skubame į paslaptingą Puokainių mišką. Mus pasitinka gidė latvė Asja Ramate, vadinama ragana. Energijos šiai moteriai tikrai nestinga – mes vos spėjame bėgti paskui ir klausytis paslaptingų istorijų. Asja teigia, kad pasaulyje yra daug ypatingų ir mistinių vietų, tačiau ši paslaptinga vietovė, kurią apie 1990-uosius atrado šventųjų vietų tyrinėtojai, liaudies medicinos žinovai, aiškiaregiai ir filosofai, žmogų burte užburia. Kodėl? Miškas auga ant kalvų, kurių yra lygiai 30. Keistai atrodo ąžuolai, ant kurių lapai auga tik iš vienos pusės, tačiau pati didžiausia Puokainių miško keistenybė – akmenys. Niekas negali pateikti įtikinamos versijos, iš kur miške atsirado šie nemažai sveriantys rieduliai. Didiesiems akmenims suteikti saviti pavadinimai: Nuotakos akmuo, Tėvo akmuo, Laimos stalas, Žiniuonių viltis… Jiems priskiriamos magiškos galios. Gidė pasakoja, kad senais laikais į šias vietas rinkdavosi maldininkai iš visos Europos, kurie atgabendavo ir miške palikdavo akmenis kaip išsilaisvinimo iš nuodėmių simbolį. Tikima, jog Puokainių miškas – buvusi baltų šventviečių sistemos centrinė vieta.
Asja veda mus per mišką kaskart stebindama ir rodydama akmenis, kurie čia išsidėstę tam tikra tvarka: jie guli energetinių linijų susikirtimo taškuose. Klausome jos patarimų, kad niekada negalima stotis ar sėstis ant pliko akmens – ką gali žinot, kas ir kokią energiją ten paliko. Geriau palaukti lietaus. Tačiau kada jo sulauksi? Vietiniai gyventojai tvirtina, kad Puokainiuose visada būna geras oras: net jei visai netoli lyja ar sninga, virš keistojo miško šviečia saulė. Daugelis atvykusiųjų į šią vaizdingą vietą jaučia savitas energijos sroves, regi vizijas arba priima informacijos srautus. Netrukus patys įsitikiname, kad Puokainiai – galingų energetinių srovių vieta: kartu su Asja triname delnus ir jaučiame, kaip šiluma pripildo ir kūnus, ir sielas…
Atsisveikinam su Asja tikėdami, jog į šią mistinę vietą kada nors sugrįšime. Sugrįšime su viltimi susigrąžinti sveikatą ir sielos pusiausvyrą…
Stefanija NAVICKIENĖ
Autorės nuotraukos.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Alyvų žydėjimo rojuje.
Paslaptingasis Puokainių miškas.
Paslaptingajame miške Asja Ramatė, vadinama ragana, kvietė pajusti ypatingą šios vietos energetiką.
Ant akmenų - kaip ant patalų.
Bendravimas su žiniuone buvo išties labai įdomus.
Bendravimas su žiniuone buvo išties labai įdomus.
