Grybai: jų nauda gydant onkologines ir kitas ligas

Daugelis valgomųjų ir net nuodingų grybų turi gydomųjų ir priešvėžinių savybių. Vartojant grybus, skystėja kraujas, mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, suaktyvėja limfocitai, imuninė sistema gamina daugiau alfa interferono, auglio nekrozės faktoriaus (ANF) bei interleukinų 1 ir 2. Šios medžiagos skatina organizmo priešinimąsi vėžiniams augliams.

Reguliariai valgykite grybus kartu su daržovėmis, ir jūs išvengsite vėžio, sustiprinsite imuninę sistemą. Tačiau vien suvalgyti žalią ar pakepintą grybą nepakanka, reikia iš jo „ištraukti“ profilaktiškai ir gydymui reikalingas medžiagas – grybų polisacharidus. Todėl iš grybų reikia virti sriubas ir valgyti grybų sultinius. Tada polisacharidai iš pagrindinio grybų sienelės komponento chitino gali patekti į sultinį ir padirbėti mūsų imuniteto labui.

Rytų medicina grybus jau įtraukusi į priešvėžinių vaistų sudėtį

Geriausiai žinomi Azijos grybai: šiitake (valgomasis dantenis, lot. Lentinula edodes), maitake (kuokštiniai sėdžiai, dar vadinami miegančio Budos grybais, lot. Grifola frondosa), raudonasis kampargrybis, arba antrodija (lot. Antrodia), kempės (lot. Tramete, arba Coriolus versicolor), reiši (tikrinis blizgutis, lot. Ganoderma lucidum), braziliškasis agarikas (lot. Agaricus blazei Murill), kordicepas (lot. Cordyceps sinensis), juodkotės ugniabudės, arba enokitake (lot. Frammulina velutipes) ir morališkieji trapiadygliai (lot. Hericium coralloides). Visuose šiuose grybuose yra specifinių polisacharidų, tokių kaip lentinanas šiitakėje ir grifolanas maitakėje, priverčiančių aktyviau dirbti imunines ląsteles. Be imuniteto suaktyvinimo, šių grybų ekstraktai gali stabdyti auglio kraujagyslių vystymąsi, net paleisti vėžinių ląstelių susinaikinimo mechanizmą. Visiems žinomuose pievagrybiuose ir paprastosiose kreivabudėse irgi yra šių polisacharidų, tik jie ne tokie aktyvūs kaip esantys Azijos grybuose.

Japonijoje, Kinijoje grybai jau įtraukti į priešvėžinių vaistų sudėtis: „Lentinanas“ iš šiitake, „Krestinas“ iš kempių, „Maitake“ iš maitake grybų dažnai naudojami papildomai, kai taikoma chemoterapija ar švitinimas, kaip pagalba imuninei sistemai, kad lengviau būtų įveikti šias nemalonias procedūras, o organizmas po jų greičiau atsigautų. Su šiais vaistais atlikta daugybė kompleksiškų klinikinių tyrimų, įvykdytos visos trys tyrimų fazės ir įrodytas jų veiksmingumas.

Kinijos, Japonijos ir kitų šalių farmacijos pramonė naudoja gydomuosius grybus ekstraktų gamybai, o iš jų jau gaminami tradicinėje Rytų medicinoje naudojami preparatai. Būtent šiais preparatais tradicinės medicinos gydytojai ir prikelia onkologinius pacientus gyvenimui.

Pagiriamasis žodis braziliškajam agarikui

Naujas atradimas grybų pasaulyje – braziliškasis agarikas. Jis rekomenduojamas profilaktiškai ir gydymui onkologijoje, sergantiems virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, šlapimo ir lyties organų sistemos ligomis (grybelių sukeltomis ligomis), endomeytioze, polipais, gimdos priedų uždegimais, miomomis, fibromomis, piktybiniais augliais, slaptomis lytinėmis infekcijomis.

 Mūsų miškų grybai taip pat tinka vėžio profilaktikai ir gydymui

Nereikia verstis per galvą ir ieškoti užjūrio retenybių. Mūsų baravykai irgi stabdo vėžinių auglių vystymąsi, ypač tikriniai. Ir tai jau įrodyta eksperimentų metu.

Patys veiksmingiausi Europoje augantys priešvėžiniai grybai: tikrinis baravykas, pilkoji tauriabudė, ilgasis kukurdvelkis, aitrusis pušynbaravykis, paprastoji ankštesnė, juodkotė ugniabudė, paprastoji poniabudė, juodkotė meškutė, beržinis pintenis. Labai vertingi ir poniabudžių genties grybai: paprastoji pobiabudė ir jos „giminaitis“ tinklagrybis, jie tiesiog stebuklus daro.

O gluosninės kreivabudės gali beveik visiškai sustabdyti vėžio augimą ląsteliniame lygmenyje.

 „Virkite grybų sriubas!“

Australijos mokslininkai nustatė, kad 64 proc. sumažėja rizika susirgti krūties vėžiu moterims, kurios kasdien suvartoja 10 g grybų. O ekstraktas iš 1 g žaliosios arbatos lapų (arba 5–6 puodeliai žaliosios arbatos per dieną) šią riziką sumažina 89 proc. Kitų tokių veiksmingų maisto produktų kol kas tiesiog neatrasta.

Žymi Rusijos biologė ir gydomųjų grybų žinovė G. F. Hauzės vardo naujų antibiotikų kūrimo MTI Larisa Michailovna Krasnopolskaja rekomenduoja: „Virkite grybų sriubas!“ Ir nereikia baimintis, kad ilgesnis virimas suardys polisacharidus – šių medžiagų molekulės pradeda irti tik temperatūrai peržengus 140 laipsnių, o iki to momento grybus galima ilgokai virti be baimės, kad jie praras naudingąsias savybes.

Bendrosios grybų gydomosios savybės

Skirtingi grybai pasižymi skirtingomis gydomosiomis savybėmis, nevienodas ir jų veiksmingumas, tačiau galima kalbėti apie bendrąsias farmakologines jų savybes:

– priešvėžinis poveikis sustiprinant organizmo atsparumo vėžiui mechanizmą;

– kryptingas įvairių imunitetą užtikrinančių elementų suaktyvinimas (NK ląstelių, vadinamų natūraliosiomis žudikėmis, aktyvumo didinimas, citotoksinių T limfocitų (CTL) susidarymo skatinimas, makrofagų suaktyvinimas), jų gyvybinio ciklo prailginimas;

– įvairių limfokinų (interleukino 1, 2 ir 6) potencijavimas;

– navikų nekrozės veiksnio α (TFN – α) sintezės stiprinimas;

– perforinų ir granzimų išskyrimo skatinimas;

– švitinimo ir chemoterapijos metu visada susilpnėjančio imuninio atsako atkūrimas;

– pasipriešinimas citostatikų vartojimo sukeliamam raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekio mažėjimui;

– kai taikoma chemoterapija ir švitinimas, palengvina tokius simptomus kaip silpnumas, anoreksija, vėmimas, burnos džiūvimas, spontaniškas prakaitavimas ir skausmai;

– imunomoduliacinis poveikis;

– priešuždegiminis veikimas;

– veikia kaip hepatoprotektorius – gerina kepenų funkcinę būklę, apsaugo nuo enzimopatijos (fermentų stokos).

Pagrindinės vartojimo rekomendacijos

Grybai tinka piktybinių navikų (įvairios vėžio formos, sarkoma, melanoma), piktybinių kraujo ir limfos sistemos ligų (leukozės, limfomos, limfogranuliomatozė) profilaktikai ir gydymui. Taip pat – gerybinių navikų (miomos, fibromos, adenomos, mastopatija ir daugelis kitų) profilaktikai ir gydymui. Grybai gerai dera su kitais gydymo metodais ir biologiškai aktyvių papildų vartojimu.

Vartojant grybus, reikia vengti šviežio ir rūgusio pieno produktų, sojų, ankštinių kultūrų ir baltųjų ridikų, nes jie gali slopinti aktyviųjų medžiagų poveikį. Grybų preparatus geriau vartoti su erškėtuogių nuoviru ir pagal galimybes su 1 šaukšteliu imbiero sulčių.

Grybų nereikėtų vartoti nėščiosioms, vaikams iki 3 metų, o linkę į kraujavimus juos turėtų vartoti labai atsargiai.

Dažniausiai grybai vartojami poromis, 3 mėnesių trukmės kursais, vėliau keičiant grybų rūšis.

Grybų miltelius (o dar geriau – ekstraktus) esant gerybiniam augliui vartoti 2-3 kartus per dieną, po 4-6 g per dieną. Kursas – 3-4 mėn. Esant piktybiniams augliams, – 3-4 kartus per dieną, po 8-12 g per dieną ir ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Imunomoduliacijai – 1 kartą per dieną 2 g. Kursas – 1 mėn. Esant teigiamai dinamikai kursus kartoti su 1-2 savaičių pertraukomis, keičiant grybų rūšis.

Džiovintų grybų milteliai išsaugo beveik visas gydomąsias savybes. Naudinga 3 kartus per dieną 30 – 40 minučių prieš valgį išgerti po 1 šaukštelį miltelių, užsigeriant vandeniu.

Šviežių kepurėlių antpilą (stiklainį pridėti grybų kepurėlių, iki viršaus užpilti degtine ir palaikyti 3 savaites) galima gerti po 1 šaukštelį 3 – 4 kartus per dieną prieš valgį. Kursas: 3 savaites gerti, po to padaryti 7 dienų pertrauką. Toks antpilas tinka ir išoriniam odos vėžio, nudegimų, nušalimų gydymui. Tik nepatingėkite daugiau sužinoti ir įsisavinti!

Kantrybės Jums ir sėkmės! Čia nepateiksiu detalių gydymosi šiais grybais receptų, o visus atsakymus galite rasti mano knygoje „Onkologinių ir sunkių ligų gydymas grybais“ (Kaunas, 2006 m.).

Anatolijus MALOVIČKO

Liaudies gydytojas, natūropatas