Marijampolietis Gintautas Janušauskas žinomas žmogus ne vien Sūduvos krašto, bet ir šalies sporto bendruomenėje. Jaunystėje intensyviai sportavęs, o baigęs tuomet Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą daug metų dirbo trenerio darbą. Ugdė jaunuosius sportininkus – lengvaatlečius. Vėliau jam buvo patikėta vadovauti Lietuvos savanoriškos sporto draugijos „Žalgiris“ Kapsuko padaliniui. O atkūrus Nepriklausomybę, gan sudėtingu ekonominiu bei politiniu požiūriais Lietuvai laikotarpiu, vadovavo Marijampolės savivaldybės sporto skyriui. Vėliau net 24 metus Gintautas vadovavo Marijampolės sporto centrui „Sūduva“. Nuo 2008 metų Gintautas vadovauja Marijampolės veteranų krepšinio klubui.
Šiandien jis jau pensininkas, o tiksliau dirbantis Marijampolės sporto centre pensininkas savo gyvenimo bagaže turįs solidžią trenerio darbo patirtį. Sporto pedagogo patirtis įvertinta šalies sporto vadovų. G. Janušauskas dar vadovauja Lietuvos jaunių bei jaunimo nacionalinėms lengvosios atletikos rinktinėms.
Gintautas atstovauja vyresniosios kartos Sūduvos krašto sporto bendruomenei, nemažai yra nuveikęs puoselėjant sportinį judėjimą regione. Be tiesioginio darbo su jaunaisiais lengvaatlečiais bei kitų savo pareigų, veteranas aktyviai dalyvauja asociacijos „Marijampolės sporto veteranai“ veikloje, yra šios populiarėjančios sportininkų visuomeninės organizacijos valdybos narys. Taigi, paprašėme veterano papasakoti plačiau apie save, pasiekimus sporte ir trenerio darbe, pasidalinti savo įžvalgomis apie pokyčius vykstančius Lietuvos ir pasaulio sportiniame judėjime.
„Gimiau bei augau Kauno miesto centre, beje, mūsų name tuomet su tėvais gyveno Emanuelis Zingeris, būsimasis 1990 metų Kovo 11-sios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. Draugaudavom. Kaune baigiau IV vidurinę mokyklą (dabar S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). Po to įstojau studijuoti į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI). 1980 metais studijas baigiau. Kadangi studijuodamas sukūriau šeimą, tad kaip ir kiekvienai jaunai šeimai aktualiausiu tapo gyvenamojo ploto klausimas. Kaune gauti gyvenamąjį plotą buvo didelė problema. Tuo tarpu vos už pusšimčio kilometrų esančiame Kapsuke šis klausimas sprendėsi šiek tiek lengviau.
Kaip ir dauguma to meto mano bendraamžių, baigusių aukštuosius mokslus, tikėdamasis greitesnio būsto reikalų sprendimo ir kaip jaunas specialistas atvykau dirbti į provinciją. Ilgai laukti neteko, po kurio laiko žmonai gavus butą pasilikau dirbti Kapsuke“, – prisimena jaunystę G. Janušauskas.
Pasak pašnekovo, sportą jis pamėgo dar vaikystėje, tam lemiamą įtaką padarė tėvelis Romanas, kuris būdamas tremtyje tolimajame Sibire, su likimo draugais ir bendraminčiais aktyviai sportuodavo, dažniausiai žaidė krepšinį.
Gintauto tėvelis sportu domėjosi visą gyvenimą, o sovietinei valdžiai leidus sugrįžti į Kauną buvo dažnas sporto halėje vykusių varžybų sirgalius. Tais laikais krepšinio, rankinio, bokso ir kitų sporto šakų varžybos pritraukdavo minias žiūrovų. Tų laikų jaunimas sportuoti tikrai mėgo, mat tai buvo viena iš nedaugelio jam lengviau prieinamų galimybių realizuoti save, o jei pasiseks pasiekti aukštų rezultatų ir pamatyti pasaulį anapus „geležinės uždangos“…
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais labai populiariomis ir gausiai žiūrovų lankomomis tapo tarptautinės sporto varžybos vykdavusios istorinėje Kauno sporto halėje. Tuo metu tai buvo reikšmingi įvykiai miesto gyvenime susilaukdavę didelio visuomenės dėmesio. Nuo žiūrovų gausos sporto halės tribūnos būdavo sausakimšos. O dar tik pradėjusios savo istoriją šalies televizijos galimybės buvo labai kuklios, tad perteikti tą emocinį užtaisą, kurį gaudavo žiūrovai stebintys varžybas betarpiškai, ji tikrai negalėjo. Sportinių batalijų žiūrėjimas buvo viena iš nedaugelio tarybiniam žmogui prieinamų pramogų, puiki proga atsipalaiduoti bei praplėsti savo akiratį stebint kitų šalių sportininkų pasirodymus lyginant juos su saviškių. Kiekvieną kartą vykdamas stebėti rungtynių Romanas kartu pasiimdavo ir sūnų Gintautą. Taip ilgainiui jaunuolį „užkabino“ sportas ir meilė jam užvaldė Gintautą visam likusiam gyvenimui.
(Bus daugiau)
