„Rail Baltica“… Šis pavadinimas iki šiol kaitina aistras Marijampolės gyventojams (ko vertas vien Užribio respublikos įkūrimas!), nors taip pavadintas projektas jau baigtas (šių metų birželio mėn. Marijampolėje oficialiai atidarytos – dalyvaujant garbiems svečiams, grojant orkestrui, šokant dailioms mergaitėms – ir svarbiausios miesto Gedimino-Stoties-Geležinkelio ir Aušros gatvių sankryžos, kurių grandioziniai rekonstrukcijos darbai buvo susiję su per miestą besidriekiančios europinės vėžės projektu „Rail Baltica“). Vis tik per daug džiūgauti nėra ko, arba, anot marijampoliečio mediko, Marijampolės tarybos nario Gedimino AKELAIČIO, šis projektas ne tik kad miestui neatnešė jokios naudos, pridarė papildomų problemų, bet ir puikus didelių europinių pinigų išgrobstymo pavyzdys. Taigi jūsų dėmesiui – pokalbis su G. Akelaičiu, „Rail Baltica“, ko gero, labiausiai besidominčiu žmogumi Sūduvos krašte.
– …2010 –ųjų m. gegužės mėn. Šeštokuose iškilmingai pradėti pirmieji europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai – geležinkelio linijos rekonstrukcija ruože Mockava-Šeštokai. Statybos darbų pradžia – tikros iškilmės, kuriose dalyvauja tuometinis LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo sėkme suinteresuoti aukšto rango svečiai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė bei kiti tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susiję asmenys. Kodėl nuo pat pirmųjų pabėgių ištiesimo nedžiūgaujate jūs?
– „Rail Baltica“, kaip skambiai oficialiai tuomet kalbama apie projektą, – pirmasis realus geležinkelių transporto plėtros projektas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, skirtas spręsti itin svarbius augančių krovinių srautų Šiaurės-Pietų kryptimi klausimus, tam panaudojant ekologiškiausią ir ekonomiškiausią transporto rūšį – geležinkelius. „Rail Baltica“, tikinama, ne tik įgyvendins svajonę Lietuvą geležinkeliu sujungti su Vakarų Europos šalimis naujų geležinkelio linijų plėtimu (greitųjų traukinių prognozuojamas greitis – 240 km/val.), bet ir esamų geležinkelio linijų modernizavimu Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Skelbiama, jog europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“, sujungsiančio Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį, įgyvendinimo nacionalinėje atkarpoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Šeštokai – Marijampolė – Kaunas darbų vertė – projekto pradžioje skelbiama apie 850 mln. litų, kuri vėliau išauga iki 1 mlrd 350 mnl litų.
Tačiau euforija baigiasi, kai „Rail Baltica“ statybos rengiasi įžengti į Marijampolę. Proto balsas tvirtina, jog europinė vėžė per Marijampolę skirta turėtų būti tik miesto stotyje sustosiantiems traukiniams, pravažiuojantys keleiviniai, kaip ir krovininiai, traukiniai privalo dundėti aplinkkeliu, pro Marijampolę, kurio statyba turėtų prasidėti vienu metu kaip ir europinės geležinkelio vėžės per Marijampolę (per Marijampolę važiuotų tik tie krovininiai, kurie būtų susiję su Marijampolės įmonėmis, verslu: atvežtų žaliavas, išvežtų produkciją). Skamba gražiai? Juolab, kad ir 1999 metų Vyriausybės europinės vėžės geležinkelio specialiajame plane bei 2002 m. Seimo nutarime ateities geležinkelis atrodo panašiai – krovininiams traukiniams jokiu būdu nesiekiant miesto. Tokie planai atsispindėjo Marijampolės miesto savivaldybės ir visos šalies bendruosiuose planuose. Tai reiškė, jog specialiajame ir bendrajame plane numatyta, jog iš Kauno pusės einantį geležinkelį nuo Būdviečių pasitinka atsišakojimas į Baraginės krovinių perkrovimo stotį, daro lanką aplink miestą ir į seną vėžę grįžta prieš Meškučius.
Bet visa tai tik svajonės…
– Kas ne taip?
– Projekto rengėjams, vykdytojams visiškai neįdomi Marijampolė, nors į protestuojančių miestiečių susirinkimus jie atvyksta ir seka pasakas, koks nuostabus gyvenimas laukia Marijampolės, per miestą nutiesus europinę geležinkelio vėžę (krovinius gabenant traukiniais, gerokai sumažės vilkikų, tad tokiu būdu bus sumažinti avaringumo rodikliai, miesto gyventojai kvėpuos švaresniu oru – traukiniai ekologiškesnė transporto priemonė nei automobiliai, be to, dėl naujos geležinkelio konstrukcijos sumažės ir neigiamas triukšmo poveikis). Medum tepami ir Marijampolės verslininkai: jų verslo patogumui būsianti čia pat ir krovinių stotis. Marijampolės savivaldybės valdžia nutaria: per miestą žalia šviesa tik čia stojantiems keleiviniams ir su miesto verslu bei pramone susijusiems krovininiams traukiniams, visą kitą traukinių srautą nukreipiant aplinkkeliu.
Deja… Vos meras V. Brazys apsilanko Vilniuje, tyliai ramiai pradedami darbai – per miestą, o projektas „Rail Baltica“ – tik senojo geležinkelio rekonstrukcija… Teigiama: naująja geležinkelio vėže per miestą važinės ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Iki 2025 m. numatoma iki 4 mln tonų krovinių per metus, o nuo 2025 m. – iki 8 mln. tonų.
– Tuometinės verslo prognozės atrodė patrauklios. Kas sėjo nerimą?
– Buvo prognozuojama, kad krovininių traukinių srautas iki 2020 m. padidės daugiau kaip 3 kartus, tačiau triukšmo slopinimo sienutės bei uždarytos esamos pervažos padalins miestą į dvi dalis. Vakarinėje dalyje yra koncentruotos visos mokyklos, prekybos objektai, sveikatos ir socialinės įstaigos, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, teisėsaugos ir kitos institucijos, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė. Rytinės miesto dalies gyventojams sujaukta susisiekimo su vakarine miesto dalimi sistema ypač pablogins gyvenimo kokybę. Ką tai reiškė, „Rail Baltica“ statybų dėka įkurta Užribio respublika (rytinė miesto dalis) pajuto ypač uždarius pagrindines tris sankryžas.
– Kodėl iki šiol domitės projektu „Rail Baltica“?
– Man , kaip piliečiui, kaip gydytojui, rūpi, kaip naujos statybos įsilies į gyventojų buitį. Jau nuo pat projekto pradžios matėsi, jog „Rail Baltica“ neša tik daugybę, švelniai tariant, nepatogumų. Viso projekto eigoje buvau teisus, o dabar, jam pasibaigus, ką turime: nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno nėra pėsčiųjų perėjų, signalizacijos, izoliacinių sienelių Marijampolėje (tik apsaugos sienelės), langai nekeisti, kaimuose pervažos nereguliuojamos, iešmų, šviesoforų nėra, tik „Stop!“ ženklas pastatytas.
– Kas, jūsų akimis, „Rail Baltica“ Marijampolei?
– Nuo pat pradžių, 2011 m., kai „Lietuvos geležinkeliai“ atvyko į Marijampolės savivaldybę pristatyti projekto, man buvo aišku, jog vykdytojai visai nesuinteresuoti Marijampolės gerove. „Rail Baltica“ pastatyta ant senos „rusiškos“ vėžės: posūkis ant posūkio, gyvenvietė prie gyvenvietės, taigi aišku, kad 240 km/h greitis niekaip nebus įmanomas. Taip pat buvo akcentuotas krovinių pervežimas Marijampolės verslo gerovei, bet panaikinus Marijampolės krovinių stotį tolesni veiksmai patvirtino, jog visi Marijampolės kroviniai atiteko Kaunui, vadinasi, ir ekonominės naudos jokios nėra, mums lieka tik keleivinis traukinys, iki Bialystoko puškuojantis 40 km/val. greičiu…
– Jūs, kaip kovotojas prieš „Rail Baltika“ vykdymą tokia linkme, kokia yra dabar, jam pasibaigus, buvote nuo pat pradžių. Kodėl?
– 2011-06-10 aplinkkelis numatytas, bet jis egzistuoja tik 2011 m. pasitarimuose. Taryba priima sprendimą, kurį Brazys veža į Vilnių. Brazys į susisiekimo ministeriją nuveža sprendimą, o ten išbraukiama, kas jiems nenaudinga. Visi sprendimai buvo priimti Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Seimo kabinetuose. Buvo surinkta 1,5 tūkst. parašų, prieštaraujančių projektui. Rekonstruoja rusišką vėžę plius du bėgius prideda. Ekonominiu požiūriu Lietuvai pakanka „Rail Baltica“ vėžės iki Kauno (Palemono). Kalba apie „Rail Baltika‘ 2“. Mistika. ES tam pačiam projektui lėšų neskiria.
– Vadinasi, tai buvo tik oro burbulas?
– Tai projektas į niekur: darbo vietų nesukurta, infrastruktūra – iš savivaldybės biudžeto lėšų. Ką turime: traukinys rieda tik į Bialystoką – ir tai – tik 30–40 km/val greičiu… Projekto nauda – kapitalinis „rusiškos“ vėžės remontas. Marijampolėje projektas įvykdytas – viskas. Krovinių iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano pagrindinė kryptis – Klaipėdos uostas. Daugiau krovinių nėra. Keleivių srautų nėra, krovinių – irgi. Lenkai Minsko, Bresto kryptimi geležinkeliu važiuoja 240 km/val., o apie Šeštokus – jokių kalbų.
Reziumė – daugiau kaip 100 milijonų eurų išvogta, pasidalyta, o mūsų krašto žmonėms – naudos jokios… Štai kad ir elementarus dalykas – izoliacinės sienelės – jos bus statomos iš savivaldybės biudžeto lėšų…
– O kaip su atsakomybe?
– Šis projektas demonstruoja valdžios abejingumą savo žmonėms ir korupciją. Rugsėjo mėnesį turi atvažiuoti ES komisija, kuri tikrins „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, taip pat susitiks su vietos gyventojais. Tada turėtų būti įvardinti dėl nesąžiningumo ir neracionalumo kaltieji.
O viso to išvada liūdna: didelių pinigų Lietuvai toliau duoti negalima, mat visas skolas turime grąžinti mes, eiliniai mokesčių mokėtojai…
– Dėkoju už pokalbį.
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukos.
Labai daug krovinių vežu į užsienį, prekybą vykdau visoje Europoje, todėl lengviausia krovinius vežti tiesiog užsakius pilną fūrą. Bent man traukiniai neaktualūs.
Tikrai neblogai būtų jei krovinių pervežimai geležinkeliais būtų dar paprastesni. Na jau dabar nesiskundžiu, bet būtų išvis šaunu.
Savo krovinius patikiu gerą vardą turinčiai įmonei. Kainos mažos, o paslaugos labai kokybiškos, todėl nereikia ieškoti jokių alternatyvų. Produkciją gabenu į švediją, todėl net tokie projektai ne kažką man pagelbėtų.