Tokiu šūkiu Šunskuose pradėtas silkių receptų rinkimo maratonas, kurio kulminacija turėtų būti silkių receptų knygos leidyba. Tačiau norint surinkti leidiniui medžiagą, teks padirbėti iš peties (virtuvėse ir ne tik). Dažniausiai iškylantis klausimas buvo, yra ir bus – kodėl Šunskai ir silkės? Ogi todėl, kad iki šių dienų gyvi pasakojimai apie „Šunskų silkių kasyklą“. Vienuose pasakojama, kaip senojoje Šunskų parduotuvėje neišparduotas silkes užkasdavo kitapus kelio esančioje žvyrduobėje. O toje vietoje 20 a. viduryje, kasant pamatus naujos parduotuvės statybai, buvo iškasami silkių likučiai. Kiti pasakojimai tarybiniais metais aidėjo Marijampolėje. Juose – kita istorija: kaip miesto žydai blogas silkes veždavo į Šunskagirę užkasti, o šunskiečiai jas išsikasdavo ir suvalgydavo. O kaip ten iš tikrųjų buvo ir kur buvo ta „Šunskų silkių kasykla“, dabar galime tik spėlioti. Tiesa, remiantis miestietiškais pasakojimais, naujai įkurtame Šunskų miestelio parke yra rodyklė link menamos „Šunskų silkių kasyklos“.
Vis dar girdint legendinius pasakojimus apie „Šunskų silkių kasyklą“ ir žinant, kad Šunskų gaspadinės mėgsta gaminti silkių patiekalus, subrendo idėja ir atėjo laikas ją pamažu realizuoti. Taip pasirodė kvietimas kovo 19 dieną, 19 valandą pristatyti savo silkių patiekalus. Pasirinkta data ne atsitiktinė. Viena vertus, tai lengvai įsimenama data: diena ir valanda, kita vertus, tai Gavėnios meto vienintelė diena, Šv. Juozapas, kai galimi smagesni suėjimai. Nors šiame suėjime nebuvo skambių linksmybių ir šokių, tačiau “žvirgždiečiai” sudainavo keletą ilgesingų dainų.
Savo silkių patiekalus ryžosi pristatyti dešimt Šunskų gaspadinių ir vienas gaspadorius – seniūnas Rimantas Lekeckas, kuris aktyviai palaiko šią idėją ir mielai kitiems papasakoja apie „Šunskų silkių kasyklą“. Šiame renginyje seniūnas pristatė 3 patiekalus: „Silkė 1975“, „Silkė 1985“ ir žmonos Dalios pagamintą silkės patiekalą. Šunskietės pristatinėjo tradicinius ir ne tik tradicinius silkių receptus: „Silkė su pomidorais“, „Silkė su cinamonu“, „Silkė su cukraus pudra“, „Rusiška silkė“, „Vandens lelija“, „Su ananasais“, „Su salierais“, „Su grybais“, „Silkės tortas“ ir kt.
Ačiū tariame visoms gaspadinėms: Inai Kereišienei, Laimutei Salasevičiūtei, Daivai Kupčinskienei, Aušrai Mineikienei, Zinai Juškaitienei ir kitoms. Taip pat dėkojame vakaro viešniai – Marijampolės kolegijos socialinio darbo studentei Rasai, kuri atliks praktiką Šunskų kaimo bendruomenėje. Ji taip pat atkeliavo su savo silkių patiekalais: „Silkė su sėmenų aliejumi“ ir „Silkė su raugintais burokėliais“. Vakaro programoje silkių receptai buvo užfiksuoti, patiekalai ir jų autoriai nufotografuoti ir galiausiai – viskas išragauta. Gyrė vienas kito kūrybą, dalinosi kulinarine patirtimi, mėgavosi įvairove ir stebėjosi, kokia gali būti silkė skirtinga: jos skonis priklauso nuo to, kur pirkta, kas gamina ir su kuo tą silkę ,,suporuoja”. Rinkdami receptus, tikimės atrasti dar daugybę silkės skonių, kuriais galėsime pasidalinti su kitais žmonėmis.
Eglė ALENSKAITĖ
Autorės nuotraukos.
