Raudonų karoliukų idilė – sveikatai ir grožiui
Ant smilgos suvertos kvapios uogos, raudonais karoliukais nuberti įkaitę šlaitai – vaikystės vasarų idilė. Nuostabaus skonio bei nepakartojamo aromato (lotyniškai fragrare reiškia kvepėti, fraga – žemuogė) uogos – ne tik geros nuotaikos užtaisas, bet ir sveikatos šaltinis. Archeologai mano, kad žemuoges žmonės naudojo jau neolito laikais skausmui malšinti. Šis augalas minimas senovės graikų ir romėnų raštuose, o Europos soduose šios genties augalai, kurių yra apie 30 rūšių, kultivuojami jau nuo XIII amžiaus. Nuo seno žinoma, kad žemuogių lapais bei uogomis ir mūsų protėviai gydėsi dar žiloje senovėje…
Mažoje uogelėje – visa vaistinėlė
Paprastoji žemuogė – daugiametis žolinis 5-20 cm aukščio augalas. Turi trumpą, rusvą šakniastiebį su pridėtinėmis šaknimis. Išaugina “ūsus”, kuriais vegetatyviškai dauginasi. Lapai ilgakočiai, sudėtiniai, iš trijų kiaušiniškų, dantytų lapelių. Viršutinė lapų pusė beveik plika, apatinė – plaukuota. Stiebas status, plaukuotas, užsibaigiantis keletu žiedų viršūnėje. Žiedai balti, sukrauti skydiškame žiedyne. Žydi gegužės-birželio mėn. Peržydėjusi žemuogė užaugina skaniausias miško „uogas” – netikrus raudonus vaisius, kurių paviršiuje subręsta daug smulkių sėklų. Šios sėklos ir yra tikrieji vaisiai – riešutėliai.
Lietuvoje savaime auga 3 žemuogių rūšys: šlaitinė, miškinė ir paprastoji. Labiausiai paplitusi paprastoji žemuogė. Ji auga visoje Lietuvoje: miškuose, ypač kirtimuose, retmėse, pamiškėse, pievose, šlaituose. Mėgsta derlingą, drėgną dirvožemį, saulėtas vietas.
Žemuogių lapai renkami žydėjimo metu, o vaisiai – jiems prinokus: birželio-liepos mėn. Jauni lapai skinami rankomis be lapkočių ar su trumpais lapkočiais. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovinti žemuogių lapai būna susisukę, sveiki ar aptrupėję, su neilgesniu nei 1 cm lapkočiu, silpno kvapo. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilka, plaukuota.
Žemuogių lapuose yra rauginių medžiagų, flavonoidų, eterinio aliejaus, glikozidų, alkaloidų, cukrų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, karotinoidų, fosforo druskų, salicilo, rūgšties.
Vaisiai renkami be taurelės, apvytinami ir džiovinami specialiose džiovyklose 45-55 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti vaisiai – tai tamsiai raudonos spalvos, kvapios, rūgštoko, salstelėjusio skonio „uogos“.
„Uogose” yra 10-15 % cukrų, fitoncidų, organinių rūgščių, pektinų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties, karotinoidų, rauginių medžiagų, daug kalcio, kalio, magnio, vario, mangano, molibdeno, cinko, fluoro, nikelio, kobalto, arseno, jodo, kalio ir kitų, angliavandenių (gliukozės, fruktozės), organinių rūgščių (obuolių, citrinos), folinės ir pantoteno rūgšties, vitaminų C, B ir P. Sėklytėse daug geležies, kuri pasisavinama prieš valgant sutrynus pačias sėklytes. Be to, uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos teigiamai veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Nuo ligų ligelių…
Žemuogių „uogos” – vitaminų šaltinis ir tinka avitaminozei gydyti. Taip pat jas patariama vartoti esant podagrai ar šlapimo takų akmenligei, hipertonijai, mažakraujystei, aterosklerozei, gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gerinti apetitą. Nerekomenduomama valgyti žemuoges “ant tuščios širdies”, nes kartais gali pasireikšti vėmimas, dusulys. Liaudies medicina uogas pataria vartoti ir kaip prieškirmėlinę priemonę. Iš uogų išspaustos sultys pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jomis tinka skalauti burną ir gerklę esant dantenų uždegimui ar faringitui, šalinti dantų akmenis. Žemuogių kaukėmis gydomi riebios odos spuogai.
Kadangi tai labai vertinga ir daug vitaminų bei naudingų medžiagų turinti uoga, jas vartoti tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų ligomis. Tai gali būti puikus papildomas vitamino C šaltinis. Dideliais kiekiais uogos dažnai vartojamos kaip organizmo stiprinamoji priemonė, taip pat žarnyno veiklai reguliuoti. Žemuogių sultimis ar užpilu galima skalauti burną esant gleivinės uždegimui. Žemuogių lapų užpilas plečia kraujagysles, jis geriamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant podagra, o svarbiausia, kartu su uogų užpilu tai – nepamainomas vitaminų šaltinis. Džiovintų uogų užpilas mažina karščiavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir tinka sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, podagra. Kramtant uogas, tirpsta dantų akmenys.
Liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje paprastųjų žemuogių lapų antpilas vartojamas kraujavimui stabdyti, jis skatina šlapimo skyrimąsi, stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą. Džiovintų žemuogių antpilas vartojamas tais pačiais tikslais kaip ir lapai, juo gydomos peršalimo ligos, podagra, vaikų ir suaugusiųjų viduriavimas, skrandžio ir žarnyno uždegimai. Žemuogėse yra nemažai salicilo rūgšties, todėl jų antpilas vartojamas esant kai kuriems kepenų ir inkstų veiklos sutrikimams, sergant inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės akmenlige. Dėl didelio geležies kiekio šviežios arba džiovintos žemuogės labai naudingos sergant mažakraujyste. Rečiau gydymo tikslais naudojamos šaknys. Jose esama raugų, užtai nuoviru gydomas viduriavimas ir Įsisenėjusi dizenterija, juo skalaujama skaudama gerklė peršalus, sergant angina.
Išoriškai šviežių uogų kompresais gydomi nedideli odos nudegimai, lapų nuoviru- nušalimai, plaunamos saulėje nudegusios odos vietos. Iš sutrintų lapų pagaminti šutekliai padeda nuo atvirų opų, pūlinių ir pragulų, blukina pigmentines odos dėmes.
Kosmetikoje naudojamos žemuogių kaukės stangrina veido odą, lygina raukšles, balina strazdanas ir dėl įdegio atsiradusias pigmentines dėmes.
Nors įrodyta, jog miško žemuogių preparatai beveik neturi žalingojo šalutinio poveikio, patariama nevartoti nėštumo metu, esant skydliaukės hiperfunkcijai, alergijai žemuogėms ar kitiems Rosaceae šeimos augalams (pvz, avietei, abrikosui). Nerekomenduojama vartoti į alergijas linkusiems asmenims.
Keletas receptų
Lapų užpilas
1 valg. šaukštas smulkintų žemuogių lapų užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 1 val., kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Uogų užpilas
2 valg. šaukštai šviežių žemuogių vaisių užpilami stikline verdančio vandens. Palaikoma 2 val. Geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Sergant mažakraujyste
Valgomąjį šaukštą susmulkintos paprastosios žemuogės žaliavos(lapų arba uogų) užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens, 5min virti ant mažos ugnies, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 2 kartus per dieną.
Sergant inkstų akmenlige
Imti 2 dalis paprastosios žemuogės lapų, 1 dalį bruknių ir juodųjų serbentų uogų. Džiovinto ir susmulkinto mišinio valgomąjį šaukštą užpilti 300 ml. verdančio vandens, palaikyti 30min, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3 kartus per dieną.
Sergant burnos gleivinės uždegimu
Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios žemuogės lapų ir uogų, užpilti 3 stiklinėmis (600 ml.) vandens, pavirti 5-7 min. Nukošti, atvėsinti ir skalauti burną 4 kartus per dieną.
Gydant egzemas
Švariai nuplauti paprastosios žemuogės uogas ir lapus. Valgomąjį šaukštą uogų sutrinti į košelę, o lapus užpilti verdančiu vandeniu. Uogų košelę ir suminkštėjusius lapus dėti ant egzemos pažeistos vietos ir aprišti. Po 2val pakeisti.
Gydant bronchinę astmą, kokliušą ir padidėjusį nervinį dirglumą
Sergantiems bronchine astma, kokliušu ir padidėjusiu nerviniu dirglumu patartina vartoti tokį antpilą: į termosą suberti 3-5 arbatinius šaukštelius susmulkintų žemuogių lapų. Užpilti puse litro verdančio vandens. Leisti nusistovėti 2-3 valandas, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės du kartus per dieną pusė valandos prieš valgį. Šio antpilo patartina išgerti ir prieš miegą.
Kaukė riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai
Valgomąjį šaukštą šviežių žemuogių uogų sulčių išplakti su kiaušinio baltymu ir tepti veidą.
Parengė Laima GRIGAITYTĖ
