Gegužės 9-ąją Europos Sąjunga švenčia gimtadienį. Šią dieną – vadinamąją Europos dieną – minimas istorinis įvykis: Šumano deklaracija bei džiaugiamasi taika ir vienybe Europoje. 1950 m. gegužės 9-ąją Paryžiuje pasakytoje kalboje tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert Schuman, įkvėptas Prancūzijos vyriausybės svarbiausio patarėjo Jean Monnet, išsakė idėją apie naujos formos politinį Europos bendradarbiavimą, dėl kurio karas tarp Europos tautų būtų neįsivaizduojamas dalykas. Jis siekė sukurti Europos instituciją, kuri valdytų bendrą anglies ir plieno gamybą. Kitaip tariant, jo planas buvo suvesti į bendradarbiavimą Europos šalių verslininkus, kurie dėl bendro verslo ir bendrų tikslų nebenorėtų ir nebegalėtų vieni su kitais kariauti. Ir nepraėjus nė metams pasirašyta tokios institucijos įkūrimo sutartis, kurią tuomet pasirašė šešios šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Šumano pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga. Laikui bėgant plėtėsi ne tik šalių bendradarbiavimo sritys, bet prie šio bendradarbiavimo jungėsi vis naujos Europos šalys. Didžiausia Europos Sąjungos plėtra įvyko 2004-aisiais, kuomet prie jau buvusių 15 prisijungė 10 šalių, tarp kurių ir Lietuva. Šiuo metu (pasitraukus JK) šiam šalių susivienijimui priklauso 27 šalys., o jų bendradarbiavimas apima daugybę sričių – nuo ekonomikos iki kultūros.
Europos diena Lietuvoje jau tapo tradicine ir gana plačiai minima švente. Šiųmetė pandemija, deja, atėmė galimybę žmonėms burtis į renginius, bet vis vien norime atkreipti žmonių dėmesį, raginant nepamiršti apie šios dienos svarbą. Europos dienos idėja šiandien yra kaip niekada aktuali, nes ji mums primena, kas mes esame, kur gyvename, ir kad tik saugodami, gerbdami, tai ką turime, veikdami solidariai, išliksime. Tai vienintelis teisingas kelias kiekvienam iš mūsų ir visai Europai kartu.
Kalbėdami apie Europos Sąjungą bene dažniausiai akcentuojame ir atkreipiame dėmesį į gaunamus pinigus, į nutiestus kelius, į sutvarkytą infrastruktūrą, ar dar kitokius piniginius projektus. Bet bene per dažnai pamirštame ES atsiradimo pagrindą – ES pradininkų Jean Monnet ir Robert Schuman iškelta Europos taikos idėja juk ir buvo suvienyti šalis ir jų pramones vardan solidarumo. Svarbu pažymėti – jei šiandien nebūtume Europos Sąjungoje ir eurozonoje, dorotis su šia pandemija ir ypatingai su ilgalaikėmis jos pasekmėmis būtų labai sudėtinga. Ši krizė dar kartą parodo apie ES tai, kas jau buvo matoma ir ankstesnių krizių metu. ES veikia lėtai, todėl dažnai yra kritikuojama už pavėluotą ir nepakankamą reakciją, valdant krizes. Tačiau lėtas veikimas pirmiausia yra susijęs su tuo, jog bet kokiems svarbesniems sprendimams priimti reikia 27 skirtingų valstybių sutarimo. O sutarti yra sudėtinga, ypač kai valdomos tokios kompleksinės krizės kaip dabar. Tačiau toks įprastas ES reagavimo į krizę būdas rodo, kad veikiausiai neteisūs tie, kurie suskubo prabilti apie ES griūtį. Gali būti, kad ES sustiprės tiek, kiek jos valstybės narės pasimokys iš krizės valdymo patirties ir nuspręs, kaip veikdamos kartu, t.y. per ES institucijas, gali geriau apsaugoti savo šalių piliečius.
Kalbėti apie Europos Sąjungos bendradarbiavimą šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu yra labai svarbu. Šiai dienai Europos Sąjunga yra didžiausia kovos priemonių su pandemija iniciatorė. Anot EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, jei sudėtume visus nacionalinius ir ES paketus – gautume įspūdingą daugiau kaip trijų trilijonų eurų sumą, ir tai yra didžiausia ekonominio stimulo programa pasaulyje. Dar viena didžiulė Europos Sąjungos iniciatyva – gegužės 4 d. startavęs pasaulinis lėšų rinkimo maratonas kovai su koronavirusu. Viso pasaulio šalys ir organizacijos buvo raginamos įsipareigoti padėti surinkti užsibrėžtą 7,5 mlrd. EUR pradinę sumą. Beveik visa ši užsibrėžta pradinė suma buvo surinkta jau per pirmąją dieną ir tai yra tvirtas atspirties taškas pasauliniam lėšų rinkimo maratonui. Tikslas – surinkti daug lėšų, kad būtų užtikrintas bendras koronaviruso diagnostikos, gydymo bei vakcinų kūrimas ir visuotinis jų naudojimas. Lietuva taip pat prisidėjo prie šios iniciatyvos, skirdama 100 000 eurų skyrimui vakcinos prieš COVID -19 sukūrimui ir jos prieinamumo visame pasaulyje užtikrinimui. Dar anksčiau tokia pat suma buvo skirta Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų federacijai.
Europos Sąjungos šalių solidarumas ir įsipareigojimas veikti išvien šiuo metu ypatingai svarbus . Šiuo krizės laikotarpiu visos Europos Sąjungos šalys, regionai ir miestai tiesia pagalbos ranką kaimynams. ES šalys demonstruoja precedento neturintį solidarumą, padėdamos viena kitai – nuo dalinimosi medicinos įranga iki pacientų iš kitų šalių priėmimo, aukojama apsauginių priemonių, ligoniai pervežami gydyti į kaimynines šalis. Pvz., Vokietija gydo dešimtis koronavirusu užsikrėtusių pacientų iš Prancūzijos ir Italijos, Liuksemburgas priėmė pacientus iš Prancūzijos, o Austrijos ligoninėse gydomi evakuoti italai. Lietuviai taip pat prisidėjo siųsdami apsaugos ir kt. medicininių priemonių siuntas į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusias šalis – Italiją ir Ispaniją. Gal šią pagalbą demonstruojantys skaičiai ir nėra įspūdingai dideli, bet čia svarbiausia yra šalių viena kitai rodomas dėmesys ir pagalba, solidarumas. Ir tai yra be galo svarbu kalbant apie šalių vieningumą, juk ir ES prasidėjo nuo vienybės idėjos. Virusams nesvarbu iš kur jūs kilęs. Jiems nesvarbi jūsų odos spalva ar turimas pasas. Įvairiose pasaulio dalyse žmonės bando dėl šios ligos kaltinti skirtingas populiacijas, t. y. vadina tai Europos virusu, Kinijos virusu, Amerikos virusu. Bet tikra tiesa yra tik tai, kad jį įveikti galima ne kažką kaltinant, o tik bendromis pastangomis. Tad prisiminti Europos Sąjungos susikūrimo pirminę vienybės ir solidarumo idėją verta prisiminti net tik krizių metu, bet ir kasdien.
Marijampolės Europe Direct informacijos centro informacija
