Marijampolėje kuriama pirmoji Lietuvoje bandomoji lauko grupė valstybiniame vaikų darželyje. Sveikų, laimingų ir lietaus nebijančių vaikų ugdymo idėja susidomėjo būrys tėvų, pasikvietusių į pagalbą lauko pedagogikos ekspertą – Lauko darželį. Jeigu eksperimentas pasiseks, ilgiau žaisti ir mokytis lauke įsidrąsins ir kitų darželių auklėtiniai.
Lavinsis, užkandžiaus ir miegos lauke
„Gamtoje vaikai visai kitokie – sveikesni, kūrybingesni“, – jau seniai pastebėjo Marijampolės darželio „Šypsenėlė“, esančio šalia Pašešupio parko, direktorė Aldona Stagniūnienė.
Iki šiol ugdymas gamtoje dažnai apsiribodavo ekskursijomis, neilgais žygiais miesto parke, žaidimais, žolynų rinkimu, įvairiais edukaciniais projektais gamtoje. Darželis laimėjo europinį projektą ir pritaikė naują ugdymo modelį „Vaikystė gamtos prieglobstyje“. Kasdien praleisti didžiąją dalį buvimo darželyje laiko lauke įvairiu oru įkūrus lauko grupę – naujas iššūkis.
Lauko grupės kūrimo klausimais konsultuoja pirmasis šalyje vaikų ugdymo lauke idėją pavertęs realybe ir lauko darželius Vilniuje bei Kaune įsteigęs vilnietis Žilvinas Karpis. Lauko, gamtos ir miško darželius, mokyklas visame pasaulyje lankančio eksperto nuomone, sename obelų sode, šalia upės įsikūrusi valstybinė ugdymo įstaiga tiesiog privalo aktyviau naudotis gamtos turtais. Taip taptų pirmuoju valstybiniu darželiu, įkūrusiu lauko grupę. Būtent toks modelis jau seniai veikia ne vienoje Europos šalyje.
„Darželio aplinka yra puikiai pritaikyta ugdymui lauke, jis įsikūręs šalia seno sodo, netoliese teka upė, glaudžiasi didelis miesto parkas. Mus susirado Marijampolės vaikų, kurie lankė mieste anksčiau veikusį privatų lauko pedagogikos principais dirbusį darželį, tėvai, ir paprašė sukurti ką nors panašaus.
Pradėjome bendradarbiauti su „Šypsenėle“. Sugalvojome tokį modelį: norintys būti lauko grupėje vaikai realiai lankys valstybinį darželį, maitinsis jo maistu, naudosis patalpomis ir kiemu, bet ugdymas intensyviau vyks lauko erdvėse. Bus dažniau išeinama už darželio ribų, vaikai vedami į lauką įvairesnėmis oro sąlygomis. Susidarys nedidelė vaikų grupė, mažesnė nei įprastos, jiems bus skiriama daugiau dėmesio“, – pasakojo Ž. Karpis, pridūręs, kad projektas derinamas su miesto savivaldybe.
Kuriant lauko grupę, pasinaudojus Lauko darželio patirtimi, bus įrengta naujų erdvių žaisti, lavintis lauke – nuo pavėsinės užkandžiauti iki muzikinės sienelės. Lauko darželio vaikai geresniu oru kasdienį popiečio miegą perkelia į terasas, galimybių snausti lauke bus ieškoma ir „Šypsenėlės“ darželinukams. Pasak direktorės A. Stagniūnienės, ir anksčiau buvo stengiamasi dalyvauti gamtą pažinti, judėti, semtis patirties skatinančiuose projektuose, kurie vaikams labai patikdavo.
„Ugdymas lauke vaikui yra puiki galimybė susidraugauti su gamta, patirti atradimų, pažinimo džiaugsmą, būti sveikam ir laimingam“, – įsitikinusi darželio direktorė.
Lauko grupėje – nuo laužo kūrimo iki sraigių fermos
Ką lauko darželių auklėtiniai veikia visą dieną, ir ko galima būtų tikėtis, išleidus vaiką į lauko grupę Marijampolėje? Lauko grupės lauke praleis visą dieną, turės galimybę užeiti į patalpas, ten pavalgyti, nusnūsti pietų miego ar pasislėpti nuo itin prasto oro. Grupės dydis priklausys nuo vaikų amžiaus tarpsnio ir pedagogų skaičiaus. Dvimečių, trimečių lauko grupėje bus trylika vaikų, vyresniųjų skaičius sieks iki penkiolikos vaikų.
Šios grupės tikslai ugdymui panašūs į tradicinių darželio grupių – auginti saugiai besijaučiančius, sveikus, aktyvius fiziškai ir socialiai, savarankiškus, smalsius, gebėjimus atskleidžiančius vaikus. Tačiau tikslų siekiama pasitelkus kitokius metodus ir priemones: vaikai didžiąją dalį dienos leidžia lauke, daugiau dėmesio skiriama judėjimui, gamtos pažinimui, patirtiniam ugdymui, laisvam žaidimui.
Lauko grupės vaikai turės aprangą, pritaikytą ilgiau būti lauke. Ją įsigyti padės, patars, ką rinktis ir į visus klausimus atsakys Lauko darželio komanda.
Lauko pedagogiką taikantys auklėtojai pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti griežtų taisyklių, gali tobulėti, pritaikę savo pačių patirtį. Todėl darželinukams, prižiūrimiems suaugusiųjų, leidžiama mokytis kurti laužą, susiplanuoti žaidimų namelio projektą ir paversti jį realybe, bristi į upę, gamintis maistą, įlipti į medį. Lauko darželiuose jie sėja ir sodina daržo gėrybes, žoliauja, žygiuoja su kuprinėmis ant pečių, lenktyniauja su vėju dviračių žygiuose, aplanko įvairius miesto objektus, galerijas, muziejus, priešpiečiauja ant žolės ir turi laisvę išmėginti visas kelyje pasitaikančias balas. Šie vaikai nebijo susitepti rankų, žygio metu sutikę ežį, iš lydinčio auklėtojo sužino viską apie jo gyvenimą, gali klausytis pasakų sėdėdami ant kelmo, sukurti sraigių fermą iš smėlio, šakų, lapų bei vandens ir per kelias savaites tapti gerokai stipresni, nebijantys įvairaus kraštovaizdžio, savarankiškesni, labiau susijungę į komandą.
Visi šie būdai augti kaip asmenybei bus pritaikyti ir kuriamoje lauko grupėje.
Kaip vyks priėmimas į Marijampolės „Šypsenėlės“ lauko grupę? Apsisprendę vesti vaiką į lauko grupę, tėvai turės pasirašyti sutartį su „Šypsenėlės“ darželiu. Lankyti ši grupę vaikams papildomai nekainuos. Dažnai prie tokio tipo grupių vaikai pratinasi lauko stovyklose.
Jeigu bandomoji lauko grupė tradiciniame valstybiniame darželyje bus sėkminga, VšĮ „Lauko darželis“ galės padėti ir kitoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms visoje šalyje steigti lauko grupes, pasiūlyti alternatyvių ugdymo būdų.
Užsienyje papulti į lauko grupes nusidriekia eilės – tėvai vertina lauko pedagogiką ir stengiasi, kad jų atžalos daugiau laiko praleistų gryname ore.
Lauko darželių geografija – nuo Islandijos iki Amerikos
Valstybinis darželis, kurio vaikai bet kokiu oru karstosi po lavos uolas Islandijoje, spartietiškas vagonėlyje miške įsikūręs lauko darželis Čekijoje, modernius pastatus įsirengę, kad grįžę iš lauko vaikai jaustųsi patogiai, darželiai Švedijoje – visos šalys randa savų būdų vaikus lavinti gamtoje. Švedai, norvegai, estai, islandai, anglai, specialistai iš Austrijos, Airijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ne kartą lankėsi ir lauko darželiuose, įsikūrusiuose Vilniuje bei Kaune, dalindamiesi patirtimi. Į užsienio šalis, taikančias lauko pedagogiką, nuolat keliauja ir Lauko darželio komanda.
„Užsieniečiai žavisi mūsų darželius supančios gamtos grožiu, išskirtinėmis vietomis, aplinka, iš kurios vaikai ir suaugusieji semiasi idėjų. Retas darželis gali pasigirti įsikūręs gražiausiuose parkuose, ypač darželis mieste“, – sakė Lauko darželio vadovas Ž. Karpis.
Marijampolėje lauko pedagogika valstybinėse ugdymo įstaigose jau susilaukė dėmesio: lauke po medžiais sustatytuose suoluose šiltuoju metų laiku susėda Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos moksleiviai. Užuot išmetę senus mokyklinius suolus, mokytojai įrengė klasę po atviru dangumi, kurioje pasikeisdami mokosi pradinukai ir vyresni vaikai. Lauko klasė tapo tokia populiari, kad mokytojams teko susidaryti grafiką, kada joje vesti pamokas. Dažnai taip vyksta geografijos, gamtos pažinimo, dailės pamokos.
„Šypsenėlės“ auklėtoja: kur vaikams dėti energiją, jei jie neišeina į lauką?
Laukas vaikui – vieta, kur jis išlieja sukauptą energiją, gali nešinas didinamuoju stiklu tyrinėti vabalus, sodinti daržą. Lauko pedagogikos seminaruose dalyvavusi, Marijampolės darželyje „Šypsenėlė“pradedanti dirbti auklėtoja Ieva Kaušikienė tikisi, kad greitai šiame valstybiniame darželyje atsiras lauko teatras ir laužavietė – vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, galės patys pasigaminti maisto. Ji jau turi darbo lauko grupėje patirtį, tinkančią ne pirmą kartą naujoviškus ugdymo metodus išbandančiam darželiui.
– Pasidalykite savo pastebėjimais iš darbo patirties, ką vaikai labiausiai mėgsta daryti gamtoje? Kaip toks buvimas veikia jų sveikatą, raidą, kūrybiškumą? – paklausiau auklėtojos I. Kaušikienės.
– Buvau girdėjusi, kad lauko pedagogika padeda vaikams būti kūrybiškiems, stiprina jų fizinę ir emocinę sveikatą. Dirbdama čia, pastebėjau, kad vaikai jaučiasi drąsesni, geba žaisti ir kurti su visomis rastomis medžiagomis. Tai atskleidžia vaikų kūrybinį mastymą, smalsumą, gebėjimą atrasti jiems mielą veiklą. Taip pat vaikai tampa fiziškai stipresni – keliaujant į žygius, tvirtėja jų raumenys, ištvermė.
Sėdime darželyje mažai, todėl neišsivysto stuburo problemos, vaikai nėra verčiami atlikti tam tikrus darbelius sėdimoje padėtyje. Išvardinti mėgstamiausias veiklas sunku, nes visi vaikai yra labai skirtingi, o mūsų darželyje kiekvienas gali veikti jam patinkančią. Pavyzdžiui, vieniems labai patinka darbų diena – jos metu kiekvienas veiksmas yra prilyginamas darbui ar profesijai. Šios dienos metu visi darbai giriami, skatinami, aptariama kiekvieno darbo svarba. Per darbų dieną dažnai vaikai susiburia į grupes ir galvoja, ką galėtų sukurti.
Kai kurie vaikai labiau mėgsta individualiai tyrinėti sugautus vabalus, vaikščioti su didinamuoju stiklu ir rinkti įvairias žoles.
Gamtoje kiekvienas vaikas randa sau mielą veiklą. Veikla ir sumąstytos idėjos atspindi jo amžiaus tarpsnį. O pedagogas padeda toms veiklos gyvuoti. Įkuria erdves, paslepia užuominas, būna su vaiku čia ir dabar.
– Darželio direktorė A. Stagniūnienė minėjo, kad darželyje buvo šiek tiek lauko pedagogikos bandymų, vaikai dažnai eidavo į išvykas, prie upės, žoliavo, mokėsi pažinti augalus. Dabar visa tai daroma intensyviau?
– Taip, šis lauko grupės projektas intensyvesnis. Šiuo metu lauke praleidžiame beveik visą dieną, į darželio patalpas grįžtame pavalgyti, persirengti ir miegoti.
– Yra planuojama įkurti erdves lauke, įrengti teatro sceną, kūrybines dirbtuves, karstyklių zoną, raidžiu ir skaičių namelius. Jau turime augalų kampelį, visas priemones nešamės į lauką ir patys susirandame erdves, kur norėtume kurti. Dažnai statomės palapines, žaidžiame jose, esant geroms sąlygoms, miegame pietų miego.
– Ką apie buvimą lauke sako lauko grupę pasirinkusių vaikų tėvai? Jiems gal norisi galimybės savo vaikams suteikti daugiau erdvės išsilakstyti, susipažinti su įvairesniu kraštovaizdžiu, kurti iš gamtinių priemonių?
– Vaikų tėvai yra laimingi, kad jų vaikas beveik visą dieną praleidžia gryname ore. Taip vaikai stiprina savo imunitetą, darželyje yra mažesnė tikimybė susirgti virusinėmis ligomis.
Vaikai nesijaučia uždaryti tam tikroje erdvėje, jiems leidžiama žaisti, bandyti lipti į medį, šiltomis dienomis taškytis vandenyje. Tai yra vaikystės džiaugsmas, kurį patyrėme dauguma iš mūsų. Mano manymu, nereikia atimti iš vaikų galimybės džiaugtis vaikyste. Taip mano ir lauko grupės darželyje tėveliai. Mūsų bendras siekis – kad vaikas augtų ir lavintųsi savu tempu, būtų laimingas, galėtų patirti, pažinti, būti smalsus ir kūrybiškas.
– Sakėte, kad lankėte skandinavų seminarus apie lauko pedagogiką. Ką iš jų norėtumėte pritaikyti savo darželyje? Ar valstybiniams darželiams reikėtų skirti daugiau dėmesio lauko erdvėms?
– Dalyvavau „Skogsmulle Leader Course“ mokymuose. Šiuos mokymus vedė pirmojo Švedijos lauko darželio įkūrėjai. Jie pasidalino savo patirtimi ir vykdoma veikla.
Labai norėčiau, kad mūsų darželyje atsirastų vieta laužavietei, kuri būtų įrengta maisto gaminimui. Nuostabus jausmas, kai patys vaikai gali gamtoje išsivirti sriubą, išsikepti pyragą ar blynus. Jei jūsų vaikas nevalgo sriubos, kaip manote, ar jis jos tikrai nevalgys, pats išsiviręs ant laužo?
Daug idėjų, kurias išgirdau seminare, jau taikau darželyje, kaskart bandau tai padaryti kitaip, duoti iššūkių patiems vaikams.
Kalbant apie valstybinius darželius, laukas yra vieta, kur vaikai išlieja savo sukauptą energiją. Todėl dažniausiai jie žaidžia aktyvius žaidimus. Tačiau ne visada darželinukai gali išeiti į lauką, nes ne visi vaikai yra pasiruošę tam tikroms oro sąlygoms. Tai kur vaikams dėti energiją, jei jie neišeina į lauką? Tada mažieji parsineša ją namo, būna suirzę.
Ruošiame projektą, kurio metu kartu su vaikais įsikursime ,„namų erdvę“. Tai bus zona, kurioje kabės daug mūsų artimųjų nuotraukų, laiškų, kuriuos galėsime paskaityti kartu. Be abejo, ši vieta turės būti labai jauki! Joje vaikai galės susitikti su savo tėveliais net tada, kai jie darbe, dalintis savo gyvūnėlių ar atostogų nuotraukomis, pasakoti apie juos, galbūt šioje erdvėje įsikurs ir darželio augintinis.
Rugilė AUDENIENĖ
Puiku! Šaunios darželio vadovės ir darželis puikus!