Balandžio 28-oji
Įdomi istorija apie įdomią naktelę
07:52 Kažką labai gardžiai sapnavau, vėl skraidžiau ir pakilau taip aukštai, kad iš apačios atrodžiau kaip mažas taškutis danguje. Atrodo, degė kažkoks ugnikalnis, ir visi panikavo, o aš vienintelė turėjau antgamtinių galių (kaip ir visada sapnuose), pakėliau tą ugnikalnį telekinezės būdu ir nusviedžiau kažkur toli į dangų, o danguje susprogdinau. Taip visus išgelbėjau nuo pražūties. Nebuvo sapno, kuriame neturėčiau antgamtinių galių, ypač skraidymo ir telekinezės. Telefonas nenustoja vibruoti. Kas čia taip anksti iš ryto rašo?
Redžina: Jazme? Nemiegi?
Redžina: Nemiegok… prašau… Atsiliepk…
Redžina: Ahhh…Man tavęs reikia.
Aš: Čia aš, nemiegu. Kas nutiko? Negąsdink!
Redžina: Susipykau su draugu… Jis mane pasiuntė. Po to dar rašiau keletą kartų, skambinau, bet jis mane ignoravo ir galų gale išjungė telefoną.
Aš: Tai dėl ko susipykot? Ir išvis, turi draugą? Nesakei šito… Pasakok, kas nutiko.
Redžina: Nenorėjau sakyti, maniau, kai pasiseks, tada pasigirsiu, bet… Susipažinom prieš porą savaičių per tinderį. Jo vardas Ainoras.. Iis aukštas, blondinas, mėlynų akių, žodžiu, toks saldainiukas. Be to, žaidžia krepšinį, o žinai, kaip aš dėl to pakvaišusi.Pradėjom bendrauti, atrodė, viskas gerai. Po trijų dienų bendravimo jis mane pakvietė į feisbuką, po to pasiūlė susitikti. Gyvena gal 30km nuo manęs, kažkokiam kaimely, net pavadinimo neatsimenu. Pas mane atvažiavo su savo mašina. Kai pamačiau jį, tai, atrodo, net keliai sulinko. Nuėjome į kavinę, jis mane pavaišino braškiniu kokteiliu, po to aprodžiau apylinkes. Jo bendravimas buvo tiesiog tobulas, tikras džentelmenas. Ir kai sėdėjome parke, jis mane pabučiavo. Priėmiau tai kaip draugystės pradžios gestą. Vakar feisbuke apie 23:00 val. įrašiau, kad esu įsipareigojusi, bet vos spėjau tai padaryti, iškart gavau žinutę nuo Ainoro, kad greitai pašalinčiau. Kai paklausiau, kodėl, jis pasakė, kad nenori, jog kas nors matytų. Na, galvoju, dar per anksti, reikia palaukti, bet šiandien ryte jam parašiau, paklausiau, kaip jaučiasi, o jis mane tiesiog ignoravo, tada dar paskambinau, o po valandos atrašė – pasiuntė po velnių, liepėdaugiau niekada jam neberašyti ir iš visur mane pašalino.
Aš: Durnele tu, vos susitikai su žmogumi ir jau jį įsimylėjai. Nemanai, kad per greitai puoli į naujas draugystes? Ir nelįsk prie vaikino pirma tol, kol jis pats nepradės rodyti iniciatyvos. Pati mane gelbsti iš visokiausių situacijų ir liepi būti tvirta, o dabar pati nukritai, tau tai nebūdinga. Tavo vietoj pamirščiau jį visiškai, ištrinčiau kontaktus, nes joks normalus vaikinas be jokios paaiškinamos priežasties taip nesielgtų.
Redžina: Bet tikrai maniau, kad jis rodė man dėmesį, ir jau pagaliau turėsiu normalų vaikiną. Ir štai kas pasidarė…
Aš: Redže, tau pats Ainoras turėjo pasiūlyti draugauti. Dabar neaišku, kaip jūsų bendravimas tęsis toliau, jei išvis tęsis, nes kartais tokie neapgalvoti sprendimai, kaip matai, pridaro daug bėdų. Dabar išlauk ir nieko nedaryk. Nesižemink.
Redžina: Ok.
Aš: Žinau, kad sunku, jis pats labai negražiai pasielgė, galėjote tiesiog abu ramiai išsiaiškinti situaciją. Na, vienu žodžiu, lauk naujienų ir nerašyk jam pirma.
Redžina: Gerai. Ačiū…
(Bus daugiau)
Autorės prierašas. Jei Jums patiko knygos ištraukos, kviečiame prisidėti prie būsimos popierinės knygos leidybos. Bet kokia parama yra labai svarbi, o Jūsų vardas ir pavardė atsidurs rėmėjų sąraše.
A/s LT464010051002152289.
