Spalio mėnuo turtingas ne tik derliumi laukuose, bet ir renginiais. Vienas iš tokių reikšmingų Lietuvai renginių vyko prie Stalupėnų (Nesterovas) Tolminkiemyje (Čistije Prūdi), kur buvo švenčiamas didžiojo mūsų Poeto muziejaus 40-metis. Šiame iškiliame susirinkime dalyvavo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narių grupelė, parengusi literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Tau, Donelaiti!“, kurioje lietuvišką žodį skaitė Kybartų K.Donelaičio gimnazijos atstovai Mindaugas Bučinskas ir Alfonsas Juškevičius, dainas keitė birbynės (Martynas Kasperaitis, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorius) ir kanklių (vadovė Rasa Slankauskienė) melodijos. Mūsų programa buvo šiltai sutikta. Ypač nuoširdžiai padėkojo mums ir pagyrė už nuotaikingų dainų pasirinkimą Kultūros atašė Lietuvos konsulate Kaliningrade p. Raminta Gecevičienė.
Minėjimą organizavo Kaliningrado (Karaliaučiaus) Istorijos ir meno muziejus, kurio filialas yra K.Donelaičio muziejus. Dalyvavo srities Dūmos, Kaliningrado ir Nesterovo miestų administracijos atstovai. Buvo pristatyta turtingai išleista pasakų knyga pagal Poeto gyvenimą ir kūrybą „Stebuklinga Kristijono Donelaičio melodija“, kurios ištrauką perskaitė autorė Marija Berežnaja ir kiekvienam renginio dalyviui – atlikėjui buvo įteiktas šis naujausias, Mūsų Poetui skirtas leidinys rusų kalba.
Popietė baigėsi klebonijoje donelaitiškomis vaišėmis. Muziejus atšventė savo 40-metį ir uždaromas remontui, bet savaitgaliais priims lankytojus, patikino direktorė.
Viskas buvo gerai, bet… liko vienas bet. Kas buvo iš Lietuvos? Jeigu nebūtų buvę mūsų grupelės, dviejų moterų iš Šakių (dabar vykdomas bendras projektas), projekto koordinatoriaus Algio Vaškevičiaus, – tai ir viskas?! Klausimas galėtų būti retorinis, jei tai nebūtų Lietuvos ir jos žmonių pastangomis sukurtas, įrengtas muziejus. Tai kur dabar dingo visos aukštesnės instancijos??
Na o mes,- maži, bet mūsų norai nemaži! Todėl ir plaukia minios autobusais iš Lietuvos; muziejaus direktorė Liudmila Silova džiaugiasi, kad tiek lankytojų dar niekada nebuvo (bet tai vėl – anos šalies valdžios mostas atverti turistinius kelius ir mūsų noras pažinti Mažosios Lietuvos ir Prūsijos kultūrą). O tądien mes eilinį kartą aplankėme svarbiausias su Poetu susijusias vietas, liko tik Karaliaučius ir jo universitetas Albertina. Pabuvojome Poeto vardo bibliotekoje Nesterove, tėviškėje Lazdynėliuose, pastovėjome prie Jo paminklo Gumbinėje (Guseve), nusilenkėme kriptoje. Tikime, kad keliai takeliai pas Donelaitį visada ves įvairaus amžiaus ir padėties tautiečius.
Vida Mickuvienė,
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
