Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena. Marijampolės klubas „Diabetikas ABC“ ragina skirti daugiau dėmesio savo sveikatai (juk dažnai gydytojų kabinetų bei laboratorijų duris varstome gana stipriai pavėlavę) ne tik minint šią datą, mat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje neretai praneša apie nepagydomą ligą – cukraligę, arba cukrinį diabetą. Diabetas – nepagydoma liga, tačiau išmokus kontroliuoti ligą, galima gyventi visavertį gyvenimą, svarbiausia – nustatyti ją laiku, kol ji toli nepažengusi. Deja, kaip skelbia statistika, net 50 proc. pacientų cukraligė diagnozuojama pavėluotai, jau išsivysčius komplikacijoms, kai sergama trejus ar daugiau metų. Taigi „Diabetikas ABC“ ir siekia supažindinti visuomenę su plintančiu cukriniu diabetu ir galimybėmis jį atitolinti, o jau sergantiesiems stengiasi padėti valdyti ligą.
Į klubą – informacijos
Anot klubui, vienijančiam 150 diabetu sergančių žmonių, kurių amžius labai įvairus: nuo trejų metukų iki šimto metų, iš viso buvusio Marijampolės rajono, vadovaujančios Genovaitės NAIDZINAVIČIENĖS, čia žmonės pirmiausia ateina informacijos. Galų gale jie, likimo broliai ir seserys, drauge būdami gali ne vien dalytis patirtimi, kaip gyventi su nepagydoma liga, kad ji netaptų nepakeliama našta. Įvairūs klubo organizuojami susirinkimai, bendradarbiavimas su Lietuvos diabeto asociacija, vienijančia 54 klubus, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, diskusijos, paskaitos, į kurias kviečiami kvalifikuoti lektoriai, projektai padeda klubo nariams drąsiai priimti mestą likimo iššūkį – diabetą (klubo pirmininkė nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie padeda klubui).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje nuo cukrinio diabeto kenčia daugiau kaip 382 mln ligonių. Per pastaruosius 15 metų jų padaugėjo net 6 kartus. Prognozuojama, kad 2035 m. diabetu sirgs 592 mln žmonių (arba – vienas iš dešimties žmonių sirgs šia liga), nes žmonės valgo vis daugiau kaloringo maisto, patiria daug stresų, mažai juda ir dėl to tunka. Lietuvoje maždaug 120 tūkst. žmonių serga šia liga. Tai lemia ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, didėjanti populiacija, nejudrumas, nesveika mityba, miestų plėtra. Manoma, kad diabetas yra pirminė priežastis beveik 30% mirčių visame pasaulyje, tačiau paprastai mirštama ne nuo diabeto, o nuo jo komplikacijų…
Medikai diabeto neatpažino pusę metų
Pati klubo pirmininkė su diabetu gyvena jau daugiau nei 30 metų. Jai, jaunai 28 – erių metų moteriai, liga prasidėjo labai netradiciškai: nei iš šio, nei iš to kojas ėmė kamuoti skausmai – negalėjo netgi nei atsistoti, nei atsisėsti. Iškart kreipėsi į medikus, tačiau jokio pagerėjimo nesulaukė: buvo bandoma sąnarius gydyti, buvo skiriami ne tik geriami, bet ir leidžiami tiesiai į sąnarius vaistai, kuriuos G. Naidzinavičienė sąžiningai vartojo. Skausmai nesiliovė. Tik laimingo atsistiktinumo dėka pavyko nustatyti tikrąją diagnozę. Po eilinių tyrimų – cukraus kiekio kraujyje nustatytmas ir tolerancijos sutrikimo tyrimas – atskleidė diagnozę: cukrinis diabetas. Laimei, liga nebuvo toli pažengusi (nustatytas I tipo diabetas).
Cukrinis diabetas, kaip teigia specialistai, – tai dėl sutrikusios kasos funkcijos atsiradęs nepakankamas insulino kiekio išskyrimas bei išsivysčiusi rezistencija/atsparumas insulinui periferiniuose audiniuose, todėl diabetu sergančių žmonių kraujyje susikaupia per didelis gliukozės kiekis. Diabetas gali išsivystyti dėl dviejų priežasčių – kai kasa neišskiria pakankamai insulino arba organizmas nesugeba jo veiksmingai panaudoti. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Žmonių, kurie serga I tipo diabetu, kasos beta ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo diabetu.
Į klubą atėjo po kelerių metų nuo diagnozės paskelbimo
Kaip sako G. Naidzinavičienė, kai jai buvo nustatyta diagnozė, apie diabetą ji nieko nežinojusi – mačiusi buvo tik diabetinius saldainius. Nieko moteris nenutuokė nė apie šios ligos klastingumą – galimas komplikacijas, tad labai ramiai susitaikė su mintimi, jog kiekvieną dieną reikės draugauti su leidžiamu insulinu. Vis dėlto, laikui bėgant, moteris suprato, jog jai trūksta žinių, galų gale norisi su kažkuo ir pasidalinti savo išgyvenimais, patirtimi, susijusia su neišgydoma liga. Taip ji atrado diabetu sergančių žmonių klubą, kuriam tuomet vadovavo dabar jau miręs Česlovas Paleckis.
„Diabetas, – dabar sako G. Naidzinavičienė, – iš tiesų ne liga, o gyvenimo būdas, tiesa, labai sunkus… Reikia laikytis griežto režimo, dietos, turi būti fiziškai aktyvus, niekada negali pasayti sau, jog šiandien patinginiausiu, o jau rytoj darysiu viską, ką reikia. Tik būdamas maksimaliai dėmesingas gali išvengti diabeto komplikacijų, kurios daug baisesnės už patį diabetą“.
Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, organizmas negali veiksmingai panaudoti gliukozės. Dėl sutrikusios insulino gamybos organizme nukenčia dauguma organų – inkstai, širdis, akys – būtent komplikacijos ir daro šią ligą tokią klastingą. Komplikacijos gali atsirasti ir po penkerių, ir po dešimties metų. Jų būna įvairių: katarakta, sustiprėja aterosklerozės procesai, užanka smulkios kraujagyslės, nuo to ypač kenčia akys (iš pradžių žmogus netenka regėjimo ryškumo, paskui padidėja rizika išsilieti kraujui, gali netgi atšokti tinklainė) ir inkstai (užanka inkstų kraujagyslės, šlapime atsiranda baltymų, dėl to ant veido atsiranda edemų ir pan., būna, kad inksta tampa nepajėgūs vykdyti savo funkcijų, tad žmogus būna pasmerktas hemodializei), dėl kraujagyslių sklerozės susidaro nekrozinės, negyjančios opos, dėl to susiformuoja gangrena. Nervai pažeidžiami dėl tos pačios priežasties. Ligoniai jaučia skausmus rankose ir kojose, kartais dėl skausmo jų negali net pajudinti. Diabetikus dėl aterosklerozės ištinka infarktai, insultai, encefalopatijos, ypač tais atvejais, kai cukrinis diabetas nekompensuotas, tai yra, kai ligonių kraujyje yra labai didelis cukraus kiekis.
Diabeto komplikacijas tenka stebėti iš arti
„Aš diabetu susirgau jau gimus abiems sūnums, – sako G.Naidzinavičienė, – visą laiką mane kamavo baimė, kad tik vaikai nesusirgtų: pamatau iš lauko parbėgusį kurį, sukaitusį ir godžiai geriantį, per širdį nueidavo baimė (nepaliaujamas troškulys – vienas iš diabeto simptomų). Laimei, nė vienas iš jų nesusirgo…“
Klubo pirmininkė sako dėl savęs ir savo ligos neišgyvenanti: išmoko ją valdyti, be to, kaip pastebėjusi, diabetu sergantys žmonės labai užsigrūdinę, į gyvenimą žvelgia labai optimistiškai, todėl G. Naidzinavičienei nesuvokiamas kai kurių mamų, turinčių šia ligą sergančių vaikų, noras slėpti ligą, stengtis, kad niekas nesužinotų. To visai nereikia – kaip tik viešumas daro ligą ne tokią baisią, be to, informacijos sklaida leidžia ir visuomenei būti labiau apsišvietusiai šiuo klausimu (klubo pirmininkė, aplankiusi ne vieną užsienio šalį, teigia jog svetur kitoks, daug pozityvesnis požiūris į šią ligą – ar nereikėtų ir mums mokytis to?).
Vis dėlto, kaip teigia „Diabetiko ABC“ pirmininkė, labai skaudu matyti ir žinoti, kad baisiosios diabeto komplikacijos palietę pažįstamus žmones, klubo narius. „Deja, turime klube žmonių, kuriems dėl šių komplikacijų regėjimas sutrikęs, netgi likę akli, yra ir tokių, kuriems kojos amputuotos, ir tokių, kurie jau be hemodializės neišsiverčia – jų inkstų darbas visiškai sutrikęs, – atsidūsta G.Naidzinavičienė. – Liūdna, kad diabetas progresuoja, kad per metus 10 – 12 žmonių iš klubo pasitraukia – miršta nuo diabeto komplikacijų, tačiau mes nepasiduodame iki paskutinės akimirkos“.
Optimistine gaida nuskamba G. Naidzinevičienės pateikta klubo dvejų metų programa: 2014–2016 m. atkreipiamas dėmesys į sveiką gyvenseną ir… diabetą: kol rūpinamės savimi, sveiku gyvenimu būdu, vilties turime labai daug!
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukoje – Genovaitė Naidzinevičienė.
