Dešimt metų brandinta svajonė, kaip turėtų atrodyti namas, išsipildė su kaupu

Meškučių kaime (Marijampolė sav.)  gyvenantis Kęstutis BUDREIKA, išpuoselėtos sodybos šeimininkas, sako, kad nuo pat vaikystės turėjo susikūręs aiškią savo svajonių namo viziją. Ir štai buvęs Afganistano karo veteranas kartu su žmona Vida jau du dešimtmečius puoselėja savo namus ir jų aplinką: lauke ošia pušynėlis, tyvuliuoja nedidelis tvenkinys, o namuose šeimininkams nuotaiką skaidrina didžiulis akvariumas, pilnas įvairiausių žuvyčių. Kęstutis teigia, kad jam smagu rūpintis jomis, kaip ir pačiais namais, kuriuos jis pats „sulipdė“ savo rankomis. Daugybę sukauptų žinių, kurias jam perdavė senoliai, jis pritaikė savo namų interjere tikėdamas, kad jų sukauptą patirtį reikia puoselėti. „Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti sodybos savininką, kuris papasakojo, kaip tikrove tapo vaikystės svajonė.

Savo svajonių namą pasistatė per vienerius metus

„Grįžau po armijos, pradėjau dirbti technikume. Kadangi buvau karo veteranas, tuomet gavau beprocentinę paskolą namui statyti. Taip atsirado man puiki proga pasistatyti tokį namą, apie kokį svajojau“, – sako Kęstutis. Anot jo, dar tuo metu buvo labai nemažai kliūčių statyti tokį objektą, kokį norėjai. Žmogus galvojo apie rąstinį namą, tačiau tuo metu vykęs gyvenvietės plėtros projektas bei paskolos įsipareigojimai privertė atsisakyti šios idėjos: „Laimei, pažįstami architektai padėjo perkurti iš valstybės gautą tipinį namo planą. Pagal mano pageidavimus nubraižėme, kaip turėtų atrodyti namas, taip pat pavyko pakeisti ir patį fasadą – iš keturkampės dėžės jis įgavo naują formą, kokią turėjau susikūręs savo vaizduotėje. Tą, ką sukūrėme, architektas užtvirtino, komisijai pateikėme užklausą, ir gavau leidimą statyti“. Kadangi vienas iš paskolos įsipareigojimų buvo laiko terminas – jis metus laiko sunkiai plušo.

Jis pasakoja, kad dabartinėje sodybos vietoje prieš gerus du dešimtmečius stūksojo technikumo dirbtuvių aikštelė, pilna įvairios žemės ūkio technikos, o dabartinis tvenkinys virto iš pelkės, kuri buvo visa užversta tepalais, metalo bei  statybinėmis atliekomis. Kadangi jis statėsi šioje vietoje namą, Kęstutis neapleido tuometinės pelkės, pats ją išvalė, iš jos ištraukė tonas šiukšlių – nuo naftos produktais sklidinų statinių iki joje paslėptų didžiulių statybinių blokų. Atlikęs valymo darbus, šeimininkas nusprendė padidinti ją, ir šiandien čia yra nuostabus tvenkinėlis, į kurį teka vanduo iš Kęstučio sukurto fontano.

Vyras juokauja, kad šviesios dienos tuomet jis nebuvo matęs, o miegodavęs tik po dvi–tris valandas per parą. Į pagalbą jis buvo pasitelkęs tik santechniką ir mūrininkus, o nuo pamatų iki vėtrungės viską užbaigė vienui vienas. Be to, po plano pridavimo Kęstutis dar daug ką pakoregavo pagal save – išgriovė kelias pertvarines sienas, kad kambariai būtų erdvesni.

Apie prieš 28 -erius metus pradėtą statyti namą žinojo tik pats Kęstutis. Tuo metu nei jo žmona, nei vaikai ilgokai nenutuokė, kad jis paslapčia jau plušėdavo statybvietėje. „Vieną kartą man prireikė pagalbos vežant statybines medžiagas, kurias galėčiau išsikrauti. Kai pasiekėme vietą ir jau turėjau paaiškinti, ką aš čia veikiu, šeimynai kilo nedidelis šokas. Kadangi gyvenome bute Marijampolėje, sužinoję, kad turėsime atskirus namus, visi buvo labai ilgai nustebę“, – prisiminimais dalijasi Kęstutis.

Šiuo metu vaikai jau seniai savarankiški, abu gyvena užsienyje – sūnus Norvegijoje, o duktė Airijoje. Namuose jie reti svečiai, atvyksta paviešėti pas tėvus kartą–du per metus.

Namų puoselėjimui paaukotas visas laisvalaikis

Kęstučio ir jo žmonos Vidos sodyboje karaliauja augmenija – kur bepasisuksi, žydi gėlės, auga įvairūs krūmai, medeliai. Sodybos savininkas 1979 -aisiais  įgijo zootechniko diplomą, taip pat  yra išklausęs agronomijos kursą, o grįžęs iš kariuomenės įsidarbino zootechniku, tačiau juo dirbo tik pusmetį. Jis teigia, kad ši specialybė buvo neperspektyvi, todėl ėmėsi statybininko amato. Tačiau jo įgytos žinios padeda sukurti vieną ar kitą augalų kompoziciją. Šeimininkas tikina, kad pastovumas kalbant apie gėles atsibosta, taigi dažnai tai ir keičia, persodina gėles ir lauke, ir namuose. Tačiau paklaustas apie pakeitimus interjere, Kęstutis mano, kad to, kas sukurta, keisti negalima, keistų nebent tik spalvines gamas.

Namuose nuostabą kelia esanti oranžerija, pilna gėlių, kurioje savo kampą atrado ir nedidelis fontanėlis. Joje kvapą gniaužia neapsakomas būrys įvairiausių kaktusų. Šeimininkai taip pat kambaryje laiko akaciją, citrinmedį, tropinę lianą, orchidėją, agavą, draceną, juką. Lauke auga eglės, maumedžiai, graikiniai ir lazdyno riešutmedžiai, taip pat bijūnai, raganė, magnolija, tulpės, narcizai, pelargonijos, hiacintai, kampelį sodyboje rado ir rožynas. Taip pat auga ir turkiškas riešutas.  Sodybos pasididžiavimas – pakraštyje esantis 22 arų pušynėlis. Jį kartu su žentu airiu Kęstutis pasodino prieš gerus septynerius metus. Pasidomėjus, kaip Kęstutis viską suspėja susitvarkyti sodyboje, tikina, kad būtent tam yra paaukotas visas jo ir žmonos laisvalaikis, ir priduria, kad į jų sodybą neretai atvyksta žmonių, norinčių „įsiamžinti“. „Neretai žmonės užsuka nusifotografuoti, dažniausiai vestuvininkai. Be to, vieni, kurie buvo čia apsilankę, taip susižavėjo mano statytu namu, kad net jie patys Kaune pasistatė kone identišką namą“, – šypsosi Kęstutis. Jis  vis dar turi daugybę idėjų, tačiau, kaip pats sako, viską lemia finansai. Kęstutis svajoja įsikurti mini zoologijos sodą, kuriame daugiausiai augintų paukščius, o tvenkinį taip pat užpildyti įvairiausiomis žuvimis. „Reikėtų uždengti dalelę tvenkinio bei dalelę miško. Norėčiau savo sodybą papildyti karveliais, povais, antimis, fazanais, kai kuriuos veisti ir prekiauti jais. Tai viena iš mano svajonių“, – sako Kęstutis.

Pašnekovas džiaugiasi turįs puikius kaimynus. Pasak jo, jie dažnai kartu organizuoja talkas aplinkos darbams, padeda vieni kitiems, dalijasi mintimis, patarimais. „Mūsų kaimynystė puiki. Dažnai susitinkame, padiskutuojame, tvarkomės. Geras kaimynas yra ramstis“, – teigia vyras.

Patirties sėmėsi ir iš senolių, ir dirbdamas JAV

Kęstutis teigia, kad patirties sėmėsi iš savo tėčio baldininko-restauratoriaus, kuris į įvairius darbus kartu pasiimdavo ir sūnų, net visai vaiką. Kęstučiui įsimintiniausia  patirtis – bažnyčių restauravimas, darbas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo bei atidumo. Ši neįkainojama patirtis ir padėjo vėliau susikurti svajonių namus. „Dauguma žmonių mane laikydavo keistuoliu, kadangi aš visada bendraudavau su senoliais, – sako Kęstutis, akcentuodamas senovines savo namų interjero detales. – Būtent iš jų patirčių aš semdavausi idėjų, atidžiai išklausydavau jų patarimus, kurie iš tikrųjų yra laiko patikrinti. Tad tvirtai esu įsitikinęs, jog senolių patirtį reikia puoselėti“.

Sodybos šeimininkas pasakoja, kad yra pastatęs ne tik savo namą – net apie 60 kitų, ir daugumą iš jų jis padaręs „nuo nulio“ iki pat pabaigos. Jis taip pat po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dvejus metus dirbo kitapus Atlanto – JAV: Niujorko valstijoje jis statė karkasinius namus. Grįžęs į gimtinę, savo sukauptą patirtį ir žinias pradėjo pritaikyti Lietuvoje – tai, kas buvo įprasta JAV, čia buvo tiesiog  didžiausio lygio naujovė. Pašnekovas neslepia, kad buvo nemažai nepritariančių toms naujovėms, tačiau po tam tikro laiko nepritariantieji vis dėlto turėdavę pripažinti Kęstučio tiesą ir patirtį…

Svajojantiems apie savo būstą pataria… neskubėti

Kalbėdamas apie jaunus žmones, norinčius pasistatyti savo būstą, Kęstutis pirmiausiai pataria… neskubėti. „Dažnai tenka konsultuoti įvairius žmones, planuojančius statytis namą. Ir čia pastebiu, kad dauguma iš jų neturi jokių idėjų ar iliuzijų. Tada jie pradeda rinkti informaciją internete, remiasi draugų nuomone, tad tokioje „makalynėje“ ne retas ir sutrinka. Norint statyti namą, reikia jo mintį brandinti nuosekliai – iki paties paskutinio sraigtelio, o jau tada pradėti dirbti. Savo namo mintį aš puoselėjau beveik dešimt metų, per tą laiką daug ką apmąsčiau, keitėsi norai, nuomonės, o dabar daugelis prisiklauso įvairių patarimų, kurie praktiškai pastatą tik sudarko, nes viskas pagrįsta pigumu (ne be reikalo yra patarlė: pigią mėsą šunys ėda). Aš sakau, kad patirties kaupimas yra būtinas, nes ne visada teorija lygi praktikai“, – apie jaunimo ketinimus kurti savo būstą kalba pašnekovas. Jis taip pat priduria, jog su visomis technologijomis žengti kartu nesuspėsi, visada atsiras kažkas naujo, tad laikas apmąstymams tiesiog būtinas, kad svajonių namai išties taptų tokiais.

Paulius KULBIS

Nuotraukos autoriaus ir iš asmeninio Budreikų albumo.

Daugiau: paskolos

šlifavimo juostos

lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1