Danguolė Labanauskienė: nuo suknelių lėlėms iki profesionalios drabužių modeliuotojos darbo

Kasdienybėje drabužiai būna ir nereikšmingas dalykas, ir galvos skausmas (oi, neturiu kuo apsirengti, nors drabužiai netelpa spintoje). Be to, psichologai teigia, kad drabužiai gali net pakeisti nuotaiką. Požiūrį į skirtingą drabužių stilių vaikystėje formuoja tėvai, paauglystėje žmogus jau pradeda pats rinktis, kokie drabužiai jam patinka, kaip jis nori atrodyti ir ką dėvėti. Iš gausybės pasirinkti labiausiai skonį atitikantį drabužį neretai tampa problema ne tik išrankioms moterims ir merginoms, bet ir vyrams. Tačiau marijampolietė Danguolė LABANAUSKIENĖ išvengia ilgų apsipirkinėjimų parduotuvėje ieškant sau tinkančio ir patinkančio drabužio. Kaip tai įmanoma? Danguolė – drabužių modeliuotoja. Moteris pati sau sukuria ir pasisiuva drabužius, turi savo siuvimo saloną ir stengiasi patenkinti įvairių žmonių, kurie taip pat nori atrodyti originaliai ir stilingai, norus. Savo darbais papuošusi ne vieną klientą ir pačią save, ties šia riba savo veiklos neužbaigia. Šio amato moko ir Želsvos pagrindinėje mokykloje jau devynerius metus veikiančiame būrelyje „Tavo stilius ir spalva“.

Pradžia – nuo suknelių lėlėms

D. Labanauskienės gyvenimo kelias buvo aiškiai matomas dar tada, kai vaikystėje žaidė su lėlėmis. Visos lėlės turėjo savo dizainerę, drabužių modeliuotoją – Danguolę ir ne po vieną suknelę. Vaikystėje siuvusi apdarus savo ir draugių lėlėms, pamažu pradėjo keisti „mastelį“ ir siūti kur kas didesnius drabužius. Gyvenimas lėles pavertė gyvais žmonėmis, tačiau modeliuotoja išliko ta pati, tik jau daug labiau pažengusi į priekį, ištobulėjusi ir į drabužių siuvimą žiūrinti ne tik kaip į žaidimą, bet ir kaip į darbą. Baigusi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume drabužių modelevimo specialybę moteris atidarė savo siuvimo saloną Marijampolėje. Praėjus metams pradėjo dalytis savo žiniomis su vaikais ir įkūrė būrelį, kuriame vaikai ne tik mokomi patys sau susimodeliuoti drabužius, bet ir demonstruoja juos įvairiuose renginiuose, konkursuose.

Darbo tikslas – patenkintas ir laimingas klientas

Kaip sukurti tokį apdarą, kuriuo liktų patenkinta ir pati kūrėja, ir klientas, yra vienas iš sunkiausių, bet kartu ir pačių svarbiausių darbų. Papuošti klientą, pritaikyti rūbą prie figūros, pritaikyti audinio struktūrą, sukurti jį tokį, kad būtų stilingas ir skoningas – išties daug jėgų, noro, kūrybiškumo, kruopštumo ir pastangų reikalaujantis procesas. Danguolė dažniausiai siūlo modelius, paslepiančius trūkumus ir išryškinančius privalumus. 10 metų sėkmingai gyvuojančio siuvimo salono savininkė dirba tol, kol klietas lieka patenkintas. Ne visi žmonės geba įsivaizduoti, kas jiems yra siūloma, nesuvokia galutinio darbo rezultato. Tada būna, kad dirbti tenka ilgiau negu yra suplanuota. Tačiau kai žmogus lieka patenkintas idėjomis, kūryba ir darbu, gerai jaučiasi su tuo drabužiu, Danguolės pastangos atsiperka su kaupu: gera nuotaika, pasitenkinimu savimi ir darbo tikslo įgyvendinimu.

Nuolatinis tobulėjimas

Kurdama drabužius sau D. Labanauskienė labiau atkreipia dėmesį į sudėtingumą: sudėtingesnį sukirpimą, siluetą, detales. Moteris pati mato skirtumą tarp drabužių, kuriuos siuvo prieš dešimt metų, ir tų, kuriuos kuria dabar. Anksčiau jie buvo paprastesni, o laikui bėgant atsiradus įgūdžiams tapo įmantresnio sukirpimo. Kitas svarbus akcentas drabužių modeliuotojos darbe – nuolatinis domėjimasis naujovėmis. Važinėjimas po įvairius renginius, žymių dizainerių kolekcijų stebėjimas leidžia susipažinti su mados tendencijomis. Šį pavasarį ir pati Danguolė pristatė savo kurtų vasarinių suknelių kolekciją renginyje „Mada ir grožis“. Pirmas, bet, tikėkimės, ne paskutinis D. Labanauskienės suknelių kolekcijos pristatymas sulaukė pripažinimo ir susidomėjimo jos darbais ir kūryba. Dabar jos galvoje sukasi mintys apie rudens ir žiemos kolekcijos pristatymą. Nors minčių dar yra tik užuomazga, viskas prasideda nuo idėjos. Viskam reikia labai daug laiko. O tada seka bendravimas su klientu, kai Danguolė pasiūlo jam kelis variantus. Klientui priimtiniausią variantą tobulina iki tol, kol atrodo, jog nieko daugiau nebetrūksta ir viskas yra išbaigta iki galo. Visas šis procesas užtrunka įvairiai: nuo savaitės iki dviejų ar trijų savaičių. Siuvimo salone dirbančios dvi moterys (pati Danguolė ir siuvėja, kuri padeda įgyvendinti jos idėjas ir mintis) iš visų jėgų stengiasi, kad jų atliktas darbas neužsitęstų, ir žmogus liktų patenkintas. Įgyvendinant drabužio modeliavimo planą reikia labai daug kantrybės, kruopštumo, mokėjimo bendrauti su klientu, o viena iš svarbiausių savybių – laki vaizduotė. Turi būti toks žmogus, kad vos tik pamatęs audinį jau numatytum, koks bus galutinis rezultatas. Šią savybę tikrai turinti ir puikiai ją išlavinusi Danguolė vos pradėjusi dėlioti audinį jaučia, kaip jis atrodys, kai darbas bus baigtas.

Moteriškumo asociacija – tapymas ant šilko

Savo kūryboje D. Labanauskienė yra ištikima moteriškumui, nes šiame darbe jis visada išlieka aktualus. Galima žaisti įvairiomis stilistikomis, spalvomis, stebėti save ir aplinkinius, tačiau po eksperimentų visada taip malonu grįžti prie trapumą pabrėžiančių linijų, išryškinto liemens ir tikrojo moteriškumo. Danguolės kuriami drabužiai leidžia moteriai tiesiog būti savimi – laisva, skrajojančia, žaisminga. O su moteriškumu stiprias asociacijas turi lengvumo ir laisvės jausmas. Danguolė modeliuoja, siuva drabužius iš įvairių audinių, tačiau labiausiai jos širdis linksta prie natūralaus šilko, kuris šį pojūtį leidžia sustiprinti ir įgyvendinti visas kūrybines idėjas. Ištapyti audinį reikia prieš siuvant, atsižvelgiant į būsimo drabužio konstrukciją. Šis užsiėmimas reikalauja labai daug atidumo ir kruopštumo, kurio Danguolei tikrai nestinga. Tapymas ant šilko jai suteikia ne tik puikius darbo rezultatus, bet ir begalinę ramybę, kuri ateina kartu su kiekvienu rankos mostu, teptuku liečiant šilką.Galutinis rezultatas ir kūrėją, ir klientą džiugina unikalumu. Juk svarbiausia, kad drabužį moteris dėvėtų su šypsena ir maloniu jausmu, jog yra išskirtinė.

Drabužių modeliuotojo amato moko vaikus

Želsvos pagrindinėje mokykloje mokinius jau 9 metus traukia unikalaus ir išskirtinio užsiėmimo –drabužių modeliavimo – būrelis „Tavo stilius ir spalva“, kuriam vadovauja D. Labanauskienė. Mokiniai siūlo savo idėjas, kuria ir siuva avangardines kolekcijas, kurias demonstruoja įvairiuose koncertuose, konkursuose. Pagrindinis būrelio tikslas – pasiruošti ir puikiai pasirodyti kasmet Birštone vykstančiame respublikiniame konkurse „Avangardas“. Jau tradicija tapęs dalyvavimas šiame konkurse atnešė puikių pasiekimų: 2012 m. respublikinio masto konkurse iškovotas avangardiškiausiųjų titulas, o šiais metais – originaliausiųjų. Danguolė kartu su savo mokiniais jau gavo pasiūlymą dalyvauti Kaune vykstančiame konkurse ,,Pakaba“ ir toliau siekti aukštumų konkurse ,,Avangardas“. Meile savo darbui alsuojanti Danguolė perduoda šią savybę ir vaikams, kurie šiame būrelyje pasisemia daug patirties, gerų emocijų, kruopštumo ir nuolatinio tobulėjimo pojūčio.

D. Labanauskienės gyvenime drabužių modeliavimas užima pagrindinę vietą. Net grįžus namo po darbo dienos jos galvoje toliau nenustoja suktis mintys apie tuo metu aktualų darbą. Kūryboje dominuoja gamtos motyvai: stilizuotos gėlės, peizažo elementai asocijuojasi su romantika ir švelnumu – neatsiejama moteriškumo dalimi. O juk kiekviena moteris nori atrodyti ir jaustis moteriškai: laisvai, elegantiškai, romantiškai ir lengvai. Danguolės darbuose kiekvienas žmogus gali atrasti save, sau pritaikytą drabužį, kurį dėvėti bus malonu, nes rūbas bus sukurtas tik su pačiomis gražiausiomis emocijomis.

Raminta GRIGAITYTĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.