Buongiorno, Sicilija! Arrivederci, Sicilija!

,,Ištiesiu ranką. Ne, ne tam, kad sustabdyčiau automobilį, lekiantį pro šalį pasiutusiu greičiu. Aš gaudau debesis. Jie plaukia pro mane rodydami man keistas grimasas. Plaukia ir plaukia. Ir staiga suprantu: tai ne debesys plaukia dangumi, tai aš plaukiu tarp jų – niekam nežinoma, laiminga, nugairinta Sicilijos vėjo ir saulės, pamiršusi, kas esu, pamiršusi visą pasaulį…”

Pagaliau! Pagaliau svajonė aplankyti Siciliją su jos kvepiančiomis apelsinmedžių giraitėmis, egzotiška architektūra, kurioje atsispindi graikų, romėnų, Bizantijos, arabų, prancūzų, ispanų, austrų ir britų palikimas, tapo realybe! Norėjosi šį Viduržemio jūros perlą palyginti su jau aplankytomis Korsikos ir Sardinijos salomis.

Joninių vakarą lėktuvui nusileidus Sicilijos Trapanio (it. Trapani) oro uoste, netrukus pamiršau mokyklą ir darbo problemas, namus ir visus rūpesčius. Pigius bilietus (asmeniui 638 Lt į abi puses) į šią didžiausią Viduržemio jūros salą, kurią nuo žemyninės Italijos skiria Mesinos sąsiauris ir kurios pakrantes skalauja Jonijos, Tirėnų ir Viduržemio jūros, užsisakėme tinklapyje www.makalius.lt (jo įkūrėjas Rimvydas Širvinskas, daugumai žinomas kaip Makalius, jau ne vieną išmokęs ir tebemokantis pigiai keliauti). Viešbučius (4 skirtingus, kad būtų įdomiau!) rezervavome iš anksto tinklapyje www.booking.com. Jokių rūpesčių! Netrukus abi su drauge, sumokėjusios po 4,70 EUR, autobusu AST (Azienda Siciliana Traspo) iš oro uosto nuvykome į Trapanio centre esantį viešbutį B&B Le Vele (Via San Michele 26, Trapani). Vertingos informacijos, kaip keliauti po salą autobusais, mums suteikė ne pirmus metus salos sostinėje gyvenanti lietuvė Violeta, su kuria susipažinome lėktuve (Palermo centre ji su vyru italu nuomoja kambarius turistams www.casamazzini.com, +39 3392412171). Ji paaiškino, kad Sicilijos miestuose visos autobusų stotys yra įsikūrusios šalia geležinkelių, kad mėlynos spalvos autobusai teikia tarpmiestinio susisiekimo, o oranžiniai – vietinio susisiekimo paslaugas, kad transporto bilietus galima įsigyti tik parduotuvėse, kurios prekiauja cigaretėmis ar laikraščiais, o įlipus į vietinius autobusus būtina bilietus pažymėti (rizikuoti keliauti nepažymėjus bilieto neverta: laukia 50 EUR bauda!).

Nors daugeliui lietuvių iki šiol Sicilija asocijuojasi su mafija, atsiradusia čia prieš pusantro šimto metų ir serialu ,,Aštuonkojis” bei trilogija ,,Krikštatėvis”, šiandien saloje ramiau nei bet kada. Akį traukia beveik visą salos teritoriją užimančios kalvos ir Apeninų kalnai bei rytuose verdanti Etna (3329 m) – aukščiausia salos vieta. Deja, ugnikalnio šį kartą taip ir nepamatėme, tad teks į salą dar sugrįžti.

Jau antrąją atostogų dieną laivu iš Trapanio išplaukėme į dvi Egadi salas – Levanzo ir Favignana (bilietas 1 asmeniui  pirmyn ir atgal 17,6 EUR). Laivas tik trumpam stabtelėjo nedidukėje, kalnuotoje Levanzo saloje, o Favignanoje – sicilietiškoje Kuršių nerijoje – turėjome daug laiko, tad klaidžiojome ir gėrėjomės jos siauromis gatvelėmis, pietavome restorane, aplankėme bažnyčią ir daugybę suvenyrų parduotuvėlių. Patogiausia šią salą apkeliauti traukinuku (1,5 valandos – tik 5 EUR) arba dviračiu (dviračio nuoma dienai – 4 EUR).

Po pietų sugrįžusios į Trapanį skubėjome aplankyti Druskos muziejų, išsamiai pasakojantį apie senovinį druskos išgavimo amatą ir tam naudotus įrankius. Druskos laukų gamtos rezervatas (it. Riserva Naturale delle Saline di Trapani el Paceco) – tai didžiuliai laukai, kurie driekiasi vakarinėje salos pakrantėje Trapanio provincijoje netoli Paceco. Jau iš tolo pamatėme baltuojančias druskos krūveles, o muziejuje sužinojome, jog druska šiame regione išgaunama nuo senų senovės, mat čia tam itin palankus klimatas. Salos pakrantės ir vyraujantis karštis sudaro puikias sąlygas tuo užsiimti: druskingas jūros vanduo suleidžiamas į tam tikrus baseinėlius, kuriuose išgaravęs vanduo palieka baltus druskos klodus. Be druskų krūvelių, būtina šio kraštovaizdžio detalė – iš tolo sparnais mojuojantys spalvingi vėjo malūnai, kurių pagalba vanduo pumpuojamas į baseinėlius. Visa tai jūs galite išvysti Trapanio kelionių biure užsisakę ekskursiją (kaina asmeniui 15 EUR).

Sicilijoje turistus žavi Viduramžių laikų pilys, kurios atviros visiems norintiems daugiau sužinoti apie istoriją ir tų laikų gyvenimą. Tai pakrantės tvirtovė Aci Castello, esanti netoli Katanijos, normanų pilis Alcamo, esanti tarp Palermo ir Trapanio miestų, Ursino pilis Katanijoje, Cefala Diana – kalno viršūnėje pastatyta nedidelė pilis, tačiau mus labiausiai sužavėjo jaukiame Eričės (it. Erice) miestelyje dvi gerai išsaugotos pilys, kurių viena paversta viešbučiu, o kita skirta graikų meilės ir grožio deivei Afroditei (romėnų Venerai). Eričėje praleidome dvi pačias nuostabiausias atostogų dienas. Tai paslaptingas nedidelis miestas ant kalno, apie kurio įkūrimą pasakojamos legendos. Nors šis miestas laikosi krikščioniškų tradicijų, nesunku pastebėti, kad jis neatsisveikinęs su antikos dievais ir deivėmis. Viena legenda pasakoja, kad šį kalną atrado ir miestą čia įkūrė meilės deivės Veneros sūnus, kita – kad jį įkūrė Trojos gyventojai. Priversti palikti savo žemę, dairydamiesi sau vietos apsigyventi, jie leidosi į kelionę Viduržemio jūra. Pamatę šį kalną, nutarė čia įkurti miestą – ypatingą miestą, kuriame savo pasidirbtais sparnais pabėgęs iš Kretos buvo prisiglaudęs antikos mitų herojus Dedalas. Čia lankėsi ir legendiniais žygdarbiais pagarsėjęs Olimpo valdovo Dzeuso sūnus Heraklis. Kažkada Eričėje stovėjo finikiečių vaisingumo deivei Astardei skirta šventykla, kurioje vėliau garbinta graikų meilės ir grožio deivė Afroditė, o dar vėliau – romėnų meilės ir grožio deivė Venera. Nė vienam užkariautojui sugriauti šventyklos nekilo ranka, tačiau iki mūsų dienų ji neišliko. Šiandien šioje vietoje stūkso Castello di Venere – XII amžiuje normanų statyta didinga pilis. Aplankykite – nesigailėsite (bilietas į Veneros muziejų pilyje ir senamiestyje 6 EUR). Pilį supa didingas parkas su nuostabiomis skulptūromis, o iš pilies kiemo atsiveria kvapą gniaužiantys pasakiški vaizdai. Nuo kalno galima pasigrožėti įspūdinga panorama: apačioje matosi Trapanis, aplinkiniai slėniai ir kyšančios Egadi salų nugaros, kurių grožis atsiskleidžia saulei leidžiantis. Eričėje, 30 tūkstančių gyventojų neturinčiame miestelyje, yra apie 60 bažnyčių. Norint pasiekti šį vieną vaizdingiausių miestelių ne tik Sicilijoje, bet ir visoje Italijoje, iš Trapanio reikia keltis funikulieriumi (it. funivia, tris dienas galiojantis bilietas tik 9 EUR). Kvapą gniaužiančiais vaizdais dvi dienas gėrėjomės ir pro viešbučio Villa San Giovanni (www.hotelsangiovannierice.it) langus. Bežiūrint į tą neaprėpiamą plotą gimė ir šis ketureilis:

,,Aš – kaip Afroditė, kaip Venera nemarioji –

  Sėdžiu tarp kalnų – graži tarp žemės ir dangaus.

  Debesis ganau ir vis meldžiu likimą:

,,Būk tu gailestingas jam ir jai, ir man, ir tau…”

Gaila buvo palikti Eričę, bet mūsų laukė dar daug nuostabių vietų, kurias būtinai norėjome pamatyti – tai Zingaro nacionalinis parkas (it. Riserva dello Zingaro), San Vito Lo Capo iškyšulys ir Scopello uolos bei viešbutis Cetarium (www.hotelcetarium.it) nuostabiame Castellammare Del Golfo miestelyje, į kurį mus nuvežė kelionėje sutikti lietuviai kauniečiai Aistė ir Aurimas. Paskutines penkias atostogų dienas leidome turiningai: laivu plaukėme apžiūrėti įspūdingų Scopello uolų, gėrėjomės uolėtomis pakrantėmis bei Zingaro nacionalionio parko gamta (ekskursija su maudynėmis bei užkandžiais tęsėsi 5 valandas, kaina asmeniui – 25 EUR), lepinomės paplūdimiuose. Nepastebėjome, kaip atėjo laikas atsisveikinti. Arrivederci, Sicilija! Arrivederci!!!

Stefanija NAVICKIENĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.