Šįkart pažvelkime į akis… baimei. Tai pačiai, kuri dažnai pakiša koją, sulaužo ranką, apsuka galvą, kurios norime atsikratyti, kurią bandome ignoruoti, tačiau galiausiai priversti pripažinti – ji yra. Netgi lietuvių tautosakoje vieni iš įdomiausių pasakų variantų yra būtent apie baimę, jos paieškas. Bebaimis herojus leidžiasi į kupinas pavojų situacijas, tikėdamasis surasti baimę, tačiau nesėkmingai – baimės jis neranda, kol, rodos, kasdieniškoje aplinkoje netikėtai jo siekimas išsipildo (viename iš variantų – baimę patiria, kai mergina jam užantin įmeta varlę). Bebaimis, pažinęs baimę, jaučiasi laimingas. Kas gi yra toji baimė, kada ją reikia branginti, kada su ja kovoti (ir ar reikia to?), aiškinamės su Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėju gydytoju psichiatru Arūnu JASIONIU.
Baimė – gyvenimo variklis
Žmogui užprogramuota vengti pavojaus, siekti šilumos, sotumo, saugumo. Taigi racionali baimė reikalinga. „Baimė – natūralus reiškinys, neišvengiama gyvenimo dalis, lydinti žmogų nuo gimimo iki pat mirties, – sako A. Jasionis. – Tai gyvenimo variklis, žmogaus prigimties dalis, padedanti išvengti grėsmių, išlikti, prisitaikyti, nors – paradoksas – būdų jai įveikti žmonija ieškojo visais laikais.“ Baimę, pasak mediko, gali sukelti kiekviena situacija, ji vystosi kartu su žmogumi, įgaudama naujas formas. Taigi natūralu, kad baimė susijusi su dvasine žmogaus savijauta. Tačiau šis natūralus reiškinys, būtinas egzistencijai, tampa grėsme, su kuria norisi kovoti, kai virsta patologija. Kad to neatsitiktų, receptas, anot A. Jasionio, paprastas: reikia būti asmenybe, pasitikėti savimi ir supančiu pasauliu, suvokti savo gyvenimo trukmę ir keisti, kad mūsų baimės keistųsi kartu su mumis. Paprasta? Deja, tik iš pirmo žvilgsnio…
Kaip atsiranda neurotinės baimės?
Psichoanalitikai išskyrė keturias pagrindines baimės formas, kurios vadinamos didžiosiomis egzistencinėmis baimėmis:
– baimė atsiverti, atsiduoti (savo artimui, visuomenei, valstybei, pasauliui…),
– baimė būti savimi (priežastis – saugumo praradimas, izoliacija, nesugebėjimas bendrauti),
– permainų baimė (nestabilumas, netikrumas),
– būtinybės baimės (ligos, situacijos, mirtis).
„Jeigu bandome nuo didžiųjų egzistencinių baimių užsidaryti, ignoruojame jas, atsiranda neurotinės baimės, – sako A. Jasionis. – Kiekvienas žmogus susiduria su vienatvės baime, teikiančia atskirties pojūtį. Bijom, kad kažkas baigsis (buvo, ir jau nėra), tad norime tai išlaikyti.“ Tai tampa patologija, įgaunančia aiškiai pastebimus simptomus. Širdies sustojimai, generalizuotas nerimas (neramu, tačiau nežinau dėl ko) – nesuvoktų baimių padariniai, tai konfliktas tarp pasąmonės ir proto, pasąmonės ir socialinės aplinkos, tradicijų, auklėjimo – to, kas primetama žmogui iš šalies. Kaip tai pasireiškia praktiškai? Anot A. Jasionio, jeigu asmenybė įstringa kažkuriame vystymosi etape, jo egzistencinė baimė neatitinka jo amžiaus, tai – tiesiausias kelias į neurotinę baimę.
„Neurotinės baimės trukdo gyventi, – aiškina gydytojas, – jos paguldo į patalą, izoliuoja žmogų nuo pasaulio.“ Tokių baimių pradžia – jau minėtas generalizuotas nerimas, kuris vystosi išties pavojinga linkme, peraugdamas į neurotinę baimę, iškreipiančią egzistencinę baimę. Neurotinės baimės (dažniausiai neaišku, kas už jos slypi) apimtas žmogus kankinasi, tačiau ta kančia iš šalies atrodo visiškai beprasmė. Šie sutrikimai taip pat turi savo klasifikaciją. Pirmiausiai reikėtų pažymėti į obsesinį-konpulsinį sutrikimą, kuris pasireiškia įkyrių minčių persekiojimu. Žmogus tuomet nuo baimių bando vaduotis įvairiais ritualais, pavyzdžiui, horoskopų, amuletų, „laimingų“ akmenų, burtų, prietarų ir t. t. naudojimu. Labai pavojingos yra įvairios specifinės baimės, vadinamosios fobijos. Priskaičiuojama net kelios dešimtys pačių keisčiausių baimių – fobijų (aukščio, vandens, tamsos, praradimo, mikrobų, ligų, uždarų patalpų ir t. t.). Tokios baimės gali visiškai sutrikdyti gyvenimą, privesti net iki psichozės.
Neurotinės baimės – tai, su kuo išties reikia kovoti, arba, kitaip tariant, – gydyti. Gydymo būdai labai įvairūs. Išskirti reikėtų neracionalius (jau minėti ritualai) ir racionalius (medikamentai, ilgos ir nuolatinės specialistų konsultacijos).
Svarbiausia – susivokti savyje
„Dalis neurotinių baimių, – sako A. Jasionis, – tai mirties baimės išraiška“. Ši baimė netgi tampa nereikalingų operacijų priežastimi. Statistika skelbia, kad net iki 25 proc. pas gydytojus, vidaus ligų specialistus, besilankančių žmonių yra būtent šios baimės aukos. Juos vargina organizmo sutrikimo simptomai, realūs fiziniai skausmai, tačiau atliekant tyrimus paprastai pakitimų neaptinkama. Tokiems žmonėms tikslingiausia būtų kreiptis į psichologus, psichoterapeutus ir išsiaiškinti, ar jų liga nėra tam tikros baimės išraiška.
Kai žmogus neturi žinių, juo lengva manipuliuoti. Pavojinga yra neracionali baimė, kuri, be kita ko, gimdo ir agresiją, ir įvairiausius nusikaltimus. Štai, pavyzdžiui, ant ateities baimės laikosi visa lošimų industrija, pradedant nekaltomis loterijomis, baigiant azartinių lošimų namais. Principas paprastas: kai ateities baimė tampa liguista, lengvą išeitį – nededant pastangų gauti viską iš karto – pasiūlo visokių lošimų organizatoriai. Deja, ši išeitis dažnai būna apgaulinga netgi ištraukus laimingąjį bilietą… Pasąmoninėmis baimėmis žaidžia reklama, prekybininkai (jeigu nusipirksi reklamuojamą dezodorantą, visos moterys kris tau po kojomis). Ir tai, žinoma, iliuzija.
Kur išeitis? Pasak A. Jasionio, reikia susivokti savyje, iškeliant pirmiausiai du klausimus: kur esu? kam gyvenu? Esmė – susigyventi su savimi ir išmokti atsiverti. Štai kodėl kaip oras kiekvienam žmogui reikalingi bendraminčiai, draugai, artimi žmonės, o blogiausias dalykas – izoliacija. Deja, šiais laikais atsivėrimo problema sprendžiama gana nekonstruktyviai. Bendravimo poreikį iškreiptai patenkina interneto džiunglės, kai trūksta ar išvis nėra emocinio bendravimo. Internete lengva užsidėti kaukes, modeliuoti situacijas, kurioms žmogus nepajėgus realiame gyvenime…
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotrauka.
Nr. 16 (20), 2013 m. balandžio 20–26 d.
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Arūnas Jasionis.
