Marijampolės krašto ir prezidento K.Griniaus muziejaus kartu su Vokietijos istorijos institutu Varšuvoje surengtame seminare „Naujausios Užnemunės mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“ metu atskleisti nauji iš įvairių šalių archyvų surinkti istoriniai faktai apie Užnemunės istoriją.
Marijampolės ištakų beieškant
Taip savo pranešimą įvardijo Marijampolės archyvo vedėjas istorikas Rimvydas Urbonavičius. Nagrinėjant Marijampolės kaimų kūrimosi istoriją, pasak prelegento, nepaprastai svarbios išlikusios senosios Prienų bažnyčios metrikų knygos. Jau 1690 m. įrašuose randamas išrašas iš Pašešupio Metrikos (METRIKA POSZESZUPIENSIS).
Įdomus 1710 m gegužės 18 d. krikšto knygoje įrašas prieš maro epidemiją. 1738 m. Prienų seniūnijos inventoriuje pirmą kartą minimas Kvietiškio dvaras. Savo tyrinėtų šaltinių pagalba pranešėjas daro prielaidą, kad Stara Būda kaimo žemėse kūrėsi Starapolės miestas.
Vištyčio miestelis 18 amžiuje
Vokiečių istorikė Ruth Leiserowitz istoriniais tyrinėjimuose apžvelgė Vištyčio miestelėnų gyvenseną 18 amžiuje. „Atėjo metas imtis įdomių Suvalkijos (nesvarbu, kaip tą regioną vadinsime) praeities klausimų ir pažvelgti į juos atidžiau“, – teigė mokslininkė. Ji savo pranešime pabrėžė regiono ypatumą ties 19 amžiaus riba. Tai dažnas valdžių keitimasis, išryškinęs Prūsijos ir Napoleono laikotarpio atgarsius ypač įstatymų leidybos, ūkio ir kultūros srityse. Antras faktas – šio regiono daugiatautiškumas. Tyrinėjimuose pasirinkdama Vištyčio miestelį, pranešėja per jo kasdieninį gyvenimą 18 amžiuje siekė atspindėti visą regioną. Mokslininkė ištyrinėjo Varšuvos senųjų aktų archyve rastus Vištyčio magistrato dokumentus apie prievoles ir įplaukas iš mokesčių. Juos papildė Vištyčio žydų bendruomenės 1873 m. mokesčių sąrašas, esantis Lietuvos valstybės istorijos archyve. „Ką atspindi šaltiniai?“ – klausė istorikė. Galime išvysti miestelį, kuris samdo personalą: burmistrą, kasininką ir raštininką. 1819 m. burmistro pavardė buvo Dembinskis, 1822 m. Szacinskis, o 1830 m. Zielinskis , policininkas pavarde Szneyderis. Po 1830 metų parengtame sąraše minima, kad Vištytyje buvo 304 namai, iš jų 186 priklausė krikščionims, 108 žydams. Iš amatų išsiskyrė kelios alaus daryklos, gausu batsiuvių. Vien žydai buvo mėsininkai. Apžvelgusi miestelio vidinį gyvenimą, mokslininkė daro išvadą. Suvalkijoje „miestelių ekonomika trečiajame 19 a. dešimtmetyje veikė per glaudų santykį tarp etninių grupių, tad galima teigti, kad čia iš tiesų susiformavo nedidelis tarpetninis kosmosas, greičiausiai būdingas šiam regionui“.
Surastos Vilkaviškio miesto istorijos ištakos
Lenkijos istorikas Tomasz Naruszewich Lomžos archyvuose tyrinėjo Vilkaviškio miesto archyvinius dokumentus. Tad galima drąsiai teigti, kad su 1620 m. siejama Vilkaviškio miesto kūrimosi pradžia dokumentaliai pagrįsta. Mokslininkas pažadėjo, kad atvyks į Vilkaviškį su minėtame archyve rastų dokumentų kopijomis ir skaitys pranešimą. Mokslininkui leidus pacituosiu keletą jo pranešimo ištraukų: „Dauguma 18 a. Vilkaviškio namų priklausė žydams. Pagal 1756 m. mokesčių surašymą galime matyti, kad Vilkaviškio turgaus aikštėje visi 14 namų priklausė žydams, o Grodzienska (Gardino) gatvėje iš devynių namų žydams priklausė trys. Warszawska (Varšuvos) gatvėje žydams priklausė 17 namų (iš 23). Jiems taip pat priklausė 18 namų Szkolna (Mokyklos) gatvėje ir 17 Kauno gatvėje. Daug žydų gyveno Kosinska, Kisiniska gatvėse“. Minimos Wysoka (Aukštoji), Gudelska, Zamkowa gatvės. 1799–1800 m Vilkaviškyje iš 2077 gyventojų žydų – 1236 (59,5 proc.). 18 a. pabaigoje Vilkaviškyje jau buvo 300 namų, o 12 net turėjo čerpinius stogus. Istorikas Tomasz Naruszewicz pastebi, kad Suvalkijos miesteliuose Kalvarijoje, Liudvinave, Vilkaviškyje ir Vižainiuose katalikai, protestantai, musulmonai gyveno vieni šalia kitų, veikė jų sinagogos, bažnyčios, kapinės. Apie rimtus religinius, nacionalinius konfliktus šaltiniai nutyli.
Seminare įdomų pranešimą su gausiomis iliustracijomis „Kasdieninis žydų gyvenimas mažuose Pietų Lietuvos miesteliuose 19 a. pabaigoje“, parengtą kartu vilkaviškiete gide Irma Mauriene, perskaitė ir Vilkaviškio garbės pilietis Ralph Salinger. Ralph leidus, jo pranešimą gal išvysime ir „Mūsų savaitėje“.
Apie Kalvariją ir kitus Suvalkų Lenkijos istorijos tyrinėjimus
Kalvarijos krašto muziejaus kūrėjas Alvydas Totoris dokumentaliai atskleidė vieno didžiausių Suvalkijos regione Kalvarijos miesto istoriją ir jo paveldą. Jaunas Lenkijos istorikas Melchior Jakubovski nagrinėjo Konfesinius santykius Suvalkų regione 18–19 amžių sandūroje, mokslininkas iš Vienos (Austrija) Dr. Manfred Auch vertingos informacijos surado išlikusiose Vižainio bendruomenės evangelininkų bažnytinėse knygose 1844–1914.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. paskelbė SŪDUVOS metais. Prieš 600 metų Melno pasirašyta taikos sutartimi Sūduva atiteko Lietuvai, o per Vištyčio ežerą, Lieponos upelį nubrėžta siena tarp LDK ir Kryžiuočių ordino nepakeista išliko iki šių dienų. Tikimasi, kad šį tarptautinio Užnemunės istoriją nušviečiančio archyvinių dokumentų rinkinį išvysime leidiniu, skirtu Sūduvos metams, ir sulauksime naujų istorinių seminarų, konferencijų, straipsnių spaudoje, išvykų po istorines vietas.
