Atgimimo bangos prikelta
Prieš 30 metų iš užmaršties pradėta prikelti tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus gimtinė. Idėja atgaivinti sodybą kilo Kaune ir Vilniuje. Kauno ,,Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje ,,Drobiečių žodis“ paragino atgaivinti gimtąją Lietuvos tautinio atgimimo tėvo sodybą. Ji rašė: ,,Laikas prisiminti nacionalinę savigarbą, kuri reikalauja iš užmaršties prikelti tautos šviesulius, kad nebūtų ne tik baltų, bet ir gėdos dėmių mūsų istorijoje“. ,,Drobės“ susivienijimas skyrė 100000 rublių sodybos gyvenamojo namo atstatymui.
Prieš 30 metų į atstatomo Basanavičių namo pamatų pašventinimo šventę drobiečiai atsivežė ir renginio vedėją jauną aktorę Virginiją Kochanskytę. Į jubiliejinį renginį atvykusi aktorė kartu su buvusiais „drobiečiais“ pasidalino ryškiais prisiminimais. Pasak Rimos Lipšienės, 1988 m. su tautine vėliava į Basanavičynę atvykusią Kauno ,,Drobės“ sąjūdiečių grupę lydėjo vietos pareigūnų šaltumas. Žmones dar kaustė baimė, daugelis prisiminė šeimose patirtą Sibiro tremtį.
Sodybos likimo vingiai
Dr. J. Basanavičius mylėjo savo gimtinę, pagal galimybes rėmė savo brolį Vincą ir jo vaikus, rūpinosi sodybos atstatymu po 1921 m. balandžio 3 d. kilusio gaisro. Po dr. J. Basanavičiaus mirties 1927 m. vasario 16 d. ,sodybos priežiūra menko ir brolio Vinco duktė Konstancija Šmulkštienė prašė paramos, kreipdamasi į prezidentą A. Smetoną.
Iš Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus atvykęs Etnografinio skyriaus vedėjas muziejininkas Antanas Rūkštelė aprašė pastatų būklę, nupiešė stubos (gyvenamojo namo) planą, pastatus nufotografavo.
Antrasis pasaulinis karas sodybos remonto planus nutraukė, o po 1944 m. praūžusio fronto, beliko molinio tvarto liekanos. Ant jų pastatytoje trobelėje Konstancija Basanavičiūtė-Šmulkštienė sulaukė Atgimimo laikų.
Iškilo entuziazmo dėka
Jono Basanavičiaus tėviškės atkūrimo komitetas pasirašė Garbės protokolą 1989 m. sausio 9 d. Juo skelbiama, kad bus atstatyta sodyba, įrengtas muziejus, greta pasodintas Tautinio atgimimo ąžuolynas, nutiestas kelias iš Bartninkų į Ožkabalius.
Sodybos atstatymo projektą rengė architektė Živilė Mačionienė, rinkti projektavimui medžiagą talkino Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja Gabrielė Karalienė. Išlikę kraštotyrininko Pelikso Bugailiškio rūpesčiu prieškaryje Antano Rūkštelės nubraižyti planai tapo architektės Živilės Mačionienės parengto projekto pagrindu.
Statybos darbai pradėti 1990 m. ekonominės blokados sąlygomis. Trūko visko: patirties, medžiagų, benzino, darbininkų. Daug geranoriškumo parodė tuometis Bartninkų kolūkio pirmininkas Vladas Markauskas, pusbroliai Rimgaudas ir Romanas Raulynaičiai.
Teko ieškoti skiedrinės skiedroms išpjauti, iš pasėtų rugių šiaudų uždengti stogą.
Minint dr. J. Basanavičiaus 140-ąsias gimimo metines, į atidarymo šventę atvyko gausa svečių. 1991 m. lapkričio 23 d. svečiai apžiūrėjo atstatytą stubą su pirmąja ekspozicija, klėtį, naujai pasodintą sodą ir Tautinio atgimimo ąžuolyną. Eiles skaitė poetas Justinas Marcinkevičius, kalbėjo ,,Drobės“ direktorius Vytenis Gubavičius, Vilkaviškio savivaldybės meras Jonas Mačys.
Jauna šeima, istorikas ir lituanistė Romanas ir Violeta Raulynaičiai, tampa pirmaisiais gyventojais vėjų perkošiamoje troboje. Tuos laikus prisiminęs Seimo narys Algirdas Butkevičius 30-čio minėjime sakė, kad per snieguotą šaltą žiemą sukūrenta 7 tonos anglių.
Nuo 1993 m. J. Basanavičiaus tėviškė tampa Vilkaviškio krašto muziejaus filialu. 1996 m. sodyboje, Raulynaičiams išvykus, įsikuria dar viena romantikų šeima – Antanas ir Vilma Klimai. Tiek naujus gyventojus, tiek Vilkaviškio savivaldybę užgulė nauji rūpesčiai: iro stogai, lietūs merkė molines paskubomis statytų pastatų sienas.
Nuo 2002 m. sodyba teko rūpintis ir man, pakeitusiam Gabrielę Karalienę krašto muziejaus vadovo poste. 2003 m. kreipiausi pagalbos į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską. Iš valstybės rezervo paskyrus 65000 litų, UAB ,,Damava“ iš Gargždų nendrėmis perdengė stubos stogą. Vilkaviškio savivaldybei finansuoti trijų labai vertingų kultūros paminklų išlaikymą Paežerių dvaro sodybą, dr. V. Kudirkos klėtelę ir dr. J. Basanavičiaus gimtinę buvo per didelė našta. Kreipiausi į Seimo narį Algirdą Butkevičių su pasiūlymu: ,,Dr. J. Basanavičius įvardintas Tautos patriarchu, tad jo gimtinės priežiūra – valstybės prioritetas ir garbės reikalas.“
2006 m. sodybos rūpesčius perėmė Marijampolės apskrities viršininko įsakymu įkurta biudžetinė įstaiga su 10-ties darbuotojų kolektyvu. Sodyba ir Ąžuolynas atgijo.
Nuo 2010 metų liepos 1 d. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Prisiminimai kaštono šešėlyje
Liepos 4 d. į sodybos atstatymo 30-tį atvykę buvę „drobiečiai“, Vytenis Gubavičius, Rima Lipšienė dalinosi prisiminimais. Kaip ir prieš 30 metų renginį vedė aktorė Virginija Kochanskytė, kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius, Basanavičynės istorijos vingiais vedė gimtinės-muziejaus vedėja Rūta Vasiliauskienė, kuri parengė ir įspūdingą retų archyvinių nuotraukų parodą.
Nuo kaitrios saulės pasislėpę išlapojusio kaštono šešėlyje šventės dalyviai mėgavosi ne tik istorija, bet ir grupės ,,Folk Trio“ muzika. Sode laukė gilių kava ir vaišės.
Viktoro Purio nuotraukoje – Vilkaviškio dekanas Vytautas Gustaitis šventina Basanavičių namo pamatus 1990 m. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus (SSKCM) archyvo nuotrauka.
Ievos Šlivinskienės nuotraukose – šventės akimirkos.
