„Aš keliais į tave pareisiu…“ – taip vadinosi poetinis muzikinis spektaklis apie Sibire išgyventas žmonių kančias, tėvynės ilgesį ir meilę, kurį gruodžio 9 d., šeštadienį, Liudvinavo laisvalaikio salėje žiūrovams dovanojo Liudvinavo mėgėjų teatras „Žalias sodas“, Liudvinavo vaikų teatro studija „Gaja“ (abiejų kolektyvų vadovė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė), Marijampolės kultūros centro vokalinis ansamblis „Gaja“ (vadovė Audronė Jusaitytė).
Tradicinis Liudvinavo laisvalaikio salės Advento vakaras šįkart buvo susietas su tuo, jog 2023-ieji metai paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais. Ir ne vien. Kaip renginio pradžioje sakė V. Gvazdaitienė, šis laukimo metas ypatingas ir tuo, jog vis greičiau temstant žmonės greičiau „pareina į stubą“, atsiranda vis daugiau laiko pamąstyti, kas mes esame, iš kur atėjome, kur nueisime.
Sibiro tremties tema – visada jautri mūsų tautai, o meilė tėvynei ir jos ilgesys taip pat aktualu visais laikais.
Žiūrovai išgirdo jautrų autentišką „Žalio sodo“ aktoriaus Kęstučio Varnagirio liudijimą. Tai buvo pasakojimas apie jo mamos kančių, patirtų Sibiro tremtyje, siaubą ir išsaugotą žmogiškumo šviesą žemiškajame pragare.
Spektaklis „Aš keliais į tave pareisiu…“ jautriai nukėlė į tuos skaudžius laikus. Pro žiūrovų akis pralėkė gyvuliniai vagonai, svetima žemė, šaltis, alkis, alinantis darbas, sunki kova dėl gyvybės ir begalinis gimtojo krašto ilgesys. Nepaprastai jautrus prisilietimas prie dar vis skaudžios tautos istorijos žaizdos išspaudė ašarą ne vieno žiūrovo akyse.
Advento vakarą vainikavo duonos dalijimas. Šis simbolinis aktas (pati reginio vadovė duonos riekelėmis apdalijo ne tik artistus, bet ir žiūrovus) puikiai tėvynės meilės temą susiejo su artėjančiomis Kūčiomis, kiekvieno širdyje palikdamas ir žodžiais sunkiai nusakomo tyrumo jausmo.
Autorės nuotraukos.
