Pasak Marijampolės kultūros centro vyr. specialistės etnokultūrai Eglės Alenskaitės, vasariškai saulėtą spalio 19 dieną įvyko jos suorganizuotas, berods, jau vienuoliktas, kasmetinis Vėlinių žygis. Tai Marijampolės kultūros centro darbuotojų įgyvendinamo projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą 2024“ dalis.
„Jo pagrindinis tikslas – istorinės atminties išsaugojimas, mūsų krašto nuodugnesnio pažinimo derinimas su visuomenės fizinio aktyvumo skatinimu. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, žygio vedliu sutiko būti aktyvus visuomenininkas bei neprilygstamas pasakotojas, J. Totoraičio progimnazijos istorikas Benjaminas Mašalaitis. Benjaminas, taip pat sudarė ir žygio maršrutą, kuriuo keliauti susirinko 34 žygeiviai. Beje, kai kurie iš žygeivių atvyko net iš kaimyninių savivaldybių. Dalį maršruto įveikę vežami autobuso keliauninkai išlipę iš jo toliau leidosi kulniuoti pėsti. Žygis užtruko gerą pusdienį. Keliautojų amžius, taip pat labai įvairus, nuo devynių metų iki šešiasdešimties ir daugiau“ – pasakojo Eglė.
Kaimo kelias, keleliais, takais, takeliais, o kartais ir bekele nueita į Gudelių kapinės, Šakališkių piliakalnį, Šakališkių kaimo kapinės, Šventragio kaimo evangelikų liuteronų, tai yra kažkada šioje vietovėje gyvenusių vokiečių kapinės, Igliaukos bažnyčią bei Igliaukos kapinės. Malonu, kad visos jos yra tinkamai prižiūrimos, nors dalis jau nebeveikiančios.
Stabtelėta Gudelių, taip pat Igliaukos bažnyčių šventoriuose, Yglos arba kitaip Igliaukos ežero pakrantėje. Iš viso tądien nukeliauta apie 12 kilometrų. Tačiau žygio dalyviai patikino, jog nuovargio nejautė, mat viską atpirko iš B. Mašalaičio išgirstos, iki šiol nežinomos istorijos apie mūsų krašto praeitį, nuoširdžiai pabendrauta bei praturtėta dvasiškai, taip pat užkandžiauta ir vaišintasi „Mantingos“ kepiniais gryname ore tuo pat metu žavintis turtinga rudenėjančios mūsų gamtos spalvų palete.
Eglė Alenskaitė pastebėjo, jog Sūduvos žemė yra labai turtinga lankytinomis, mūsų krašto istorijai reikšmingomis vietomis, tad apie būsimo sekančių metų žygio maršrutą galvojama jau dabar. Etnologė tikisi, kad kasmet prie žygeivių prisijungs vis daugiau žmonių neabejingų mūsų istorijai. “Tereikia bent kartą pabandyti prisiliesti prie tarsi gyvos mūsų praeities paslapčių, pajusti tą aurą, kuria ji apgaubta ir tai tikėtina taps neužmirštamu įspūdžiu“ – patikino pašnekovė. O žygeivių potyriai gerai matosi pačių žygio dalyvių darytose nuotraukose.
Taigi, tereikia tik sekti skelbimus žiniasklaidoje, taip pat Marijampolės kultūros centro „facebook“ paskyroje, kad sekančiais metais galėtumėte laiku prisijungti prie keliautojų grupės.
visuallightbox id=”1332″]