Ar reklaminiai bukletai – tai piktinančios šiukšlės?

Išsipūtusios pašto dėželės, bet ne nuo laiškų ar prenumeruojamos spaudos, o nuo nemokamai platinamos reklamos – jau seniai kasdienybė. Vieni tokių reklamų gavėjai sako, kad taip brukama verslininkų reklama išvis neveiksminga, nes tik erzina jos nenorinčius žmones, reklaminius leidinius vadinančius šiukšlėmis. Antri sako, kad reklamos, kurių neskuba išsiimti gyventojai, yra gera nuoroda visur akylai besidairantiems vagišiams – šie žino, į kurį butą galima mėginti brautis, nes jis, ko gero, tuščias. Treti dar sako, kad reklaminiai bukletai – piktumus tarp kaimynų sukeliančios šiukšlės, nekultūringų žmonių metamos čia pat, po kojomis. Todėl vis daugiau gyventojų rašo skelbimus „Reklamos nemesti!“ ir klijuoja juos ant savo pašto dėželių. Bet … jie vis tiek piktinasi, nes ne visi reklamų nešiotojai į tokius skelbimus kreipia dėmesį…

Tad ar reklaminiai bukletai – tikrai piktinančios šiukšlės?

Marija KRASAUSKIENĖ (Marijampolė):

– Man visiškai nereikia reklamų, nemokamų laikraščių – viso to, ką randu kiekvieną rytą pašto dėžutėje. Retai kada perverčiu visą tą dovanai atėjusį „gerą“, dažniausiai net nežvilgtelėjusi išmetu į šiukšlių dėžę, mat pati žinau, ko man reikia, tad nenoriu, kad man būtų kas nors brukama. Būna, kad tarp to šlamšto gausos pasimeta tikrai reikalinga korespondencija, pavyzdžiui, kvitai mokesčiams už komunalinius patarnavimus. O ypač nesmagu, kai, namuose nebuvusi kelias dienas, randu reklaminiais popieriais užkištą pašto dėžutę. Gyvenime už viską reikia mokėti (taip jau esu įpratusi), tad šis nemokamas šlamštas tikrai nesukelia gerų jausmų. Žinoma, kovoti su tuo nežadu, tačiau visai nepykčiau, jei pašto dėžutėje nerasčiau reklamų ar nemokamų laikraščių

Antanas LASTAUSKAS (Kalvarija):

– Aš pats paprastai nelendu į pašto dėžutę, visą korespondenciją į namus parneša žmona. Gal vos porą kartų žvilgtelėjau į nemokamai gaunamas reklamas, daugiau niekada to nedarau. Kodėl? Paprasčiausiai manęs tai nedomina. Jei jau ką nors reikia man nusipirkti, nusiperku ir be tų reklamų. Be to, kaip pastebėjau, esu joms alergiškas: mat visas vienokių ar kitokių prekių, paslaugų brukimas iškart atstumia. Kita vertus, nesu nusistatęs prieš tos reklaminės medžiagos ar nemokamų laikraščių nešiojimą, tačiau jis man nesukelia jokių emocijų: nei džiaugiuosi, kad atneša, nei liūdėčiau, jei neatneštų. Man netrukdo, kad į pašto dėžutę mėtomi papildomi popieriai, abejingai jais atsikratau ir nesuku galvos: jų reikalas – atnešti, mano – išmesti. Tik tiek.

Inga ŽILIONIENĖ (Kazlų Rūda):

– Esu iš tų žmonių, kurie tokios reklamos nenori. Tyliai pykstu dėl jos. Gyvenu daugiabučiame name, tad dažnai matau netvarkingai atrodančias mūsų pašto dėželes, iš kurių nuolat kyšo tie, manau, mažai kam reikalingi reklaminiai bukletai. Dar gerai, kad gyventojai tolerantiški – nemėto reklamų kur papuola, nešiukšlina. Būna, pamatau, kad dėželėje kažkas yra, einu, rakinu, o randu tik šiukšlių krūvą! Tada nešu tas reklamas į prie namo esančią šiukšlių dėžę ir sumetu. Negaliu sakyti, kad absoliučiai visus tokius reklaminius leidinius išmetu nė kiek jų nepervertusi, bet dažniau – taip. Nes viskas, kuo aš ketinu pasidomėti, yra internete – ten ir susirandu. Ir aš, žinokite, buvau pagalvojusi pasiskelbti ant savo pašto dėželės, kad reklamų man nemestų, bet vis neprisiruošiu to padaryti. Be to, kažin ar reklamų platintojai paisys mano noro…

Jūratė MORKEVIČIENĖ (Vilkaviškis):

– Gyvenu nuosavame name, tad laikraščiais ir reklamomis pergrūstų ar šiaip netvarkingų pašto dėželių neturiu. Ir problemos dėl reklamos bukletų, nemokamai visiems mėtomų į pašto dėželes, tikrai nematau. Man atrodo, tokia problema gali drumsti ramybę tik tiems žmonėms, kurie neturi didesnių problemų. Kai man tų reklamų nereikia, tai aš paprasčiausiai išimu iš dėželės ir sumetu į popieriui skirtą konteinerį. Bet aš žinau, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mažiau išjuda iš namų, neturi interneto, tos reklamos – ypač prekybos centrų – yra labai reikalingos! Jie jas išstudijuoja kaip lauktą laikraštį, palygina prekių kainas, nusprendžia, ką norėtų įsigyti, ir skambina savo artimiesiems, kad nupirktų. Esu mačiusi, kad ant kai kurių pašto dėželių žmonės yra užsirašę, jog jiems reklamų nemestų. Man tokie žmonės iš karto atrodo esantys pikti. Linkiu jiems būti viskam pakantesniems! Jie turėtų bent dabar sužinoti, kad yra žmonių, kuriems tie reklaminiai bukletai – lauktas džiaugsmas.

Laima GRIGAITYTĖ

Ieva LAUKYTĖ

Asmeninių albumų ir redakcijos archyvo nuotraukos.

Nr. 37 (41), 2013 m. rugsėjo 14–20 d.