Meninė kūryba ir asmenybė. Istorija žino daug pavyzdžių, kai tauriausias dainas, puikius dailės darbus, eilėraščius sukūrė tragiško likimo menininkai. Tarp jų būta žudikų, girtuoklių, išdavikų ir šiaip paiko gyvenimo asmenybių. Būta jų ir tarp suvalkiečių. Politikoje ir kūryboje taurūs išlieka V. Kudirka, J. Basanavičius, P. Kriaučiūnas, J. Jablonskis, K. Grinius. Tėvynę išdavę ar iškeitę į kitą – V. Vitkauskas, V. Kapsukas, L. Angarietis, S. Nėris, partizanų provokatoriai poetai K. Kubilinskas, A. Skinkys. Apie du pastaruosius pasidalinsiu Kosto Aleksyno įžvalgomis ,,Ankstyvasis partizanų dainų kūrimo tarpsnis.“
Dainos lydėjo skaudžią partizanų kasdienybę. ,,Mes gyvename gerai“, – patetiškai rašo partizaninio karo pradžioje vienas iš partizanų, ,,pas mus nuotaika kuo geriausia, visuomet skamba juokas ir palapinėse skamba daina.“
Partizanai savo dainoms pritaikė žinomų poetų dainas: B. Brazdžionio, Maironio, V. Putino. Iš žinomų autorių paplitusios B. Brazdžionio ,,Neregio elegija“ (,,Aš pasaulio šviesios karalijos/ Nemačiau niekada, niekada“), ,,Lopšinė“, (,,O atsimenu namelį tą gimtinį savo“). Plačiai skambėjo ir garsioji ,,Palinko liepa šalia kelio“. Pasak A. Aleksyno, ,,yra ne kartą girdėti teigiant, kad ją sukūręs Kostas Kubilinskas, manoma, jog jis galbūt perkūrė kai kuriuos populiarios dainos posmus.“
Partizanai adaptavo net tarybinių autorių dainas. Dainavo ,,Pušies šakelė glaudžias į širdį kaip sava“. Poetas J. Šimkus rašė: ,,Ji mojo man iš tolo Ir šaukė man: eiva! Dabar klesti išlaisvinta Tarybų Lietuva“. Sukurta eilėraščio ,,Manoji Lietuva“ pagrindu, tad ,,Tarybų Lietuva“ virto ,,Manoji Lietuva“.
Kosto Korsako ,,Mes partizanai“ dainuodavo vaikščiodami keliais Kazlų Rūdos raudonieji partizanai, o vėliau perdainavo lietuvių partizanai. Įdomi išpopuliarėjusi, ypač Suvalkijoje ir Dzūkijoje, dainos ,,Prisirinkau nuo tavo kapo“ istorija. Jos pradžių pradžia – Algirdo Skinkio eilėraštis ,,Atsiminimai“ („Prisirinkau nuo tavo tako Rudens priplėšytų žiedų“). Praturtintas dar keliais posmais, tapęs partizanų daina. Jis buvo išspausdintas pokario metų pogrindžio spaudoje. Pateikiu pilną jo tekstą, įdainuotą garsios septinto dešimtmečio estrados žvaigždės L. Ablėnaitės:
Prisirinkau nuo tavo kapo
Rudens priplėšytų žiedų,
O jie tyliai tyliai prašneko
Rodos būtum kalbėjęs tu.
Žiedai to amžino laukimo
Palaidoti dar ne laiku.
Gegutė guodė ir užkimo
Nuskrido miško vainiku.
Tu išėjai, ir tavo kelią
Vien tiktai pergalės lydės.
Palinkus diemedžio šakelė
Tau apie meilę prakalbės.
Tu išėjai ir jau negrįši,
Ir lino akys nežydės…
Tad leisk, brangus, prie tavo kapo
Surinkt vidurnakčio žvaigždes.
Palinkus diemedžio šakelė,
Medinis kryžius tarpe jų..
Tėvynė, rodosi jau kelias,
Gal keltumeis gyvent ir tu?..
Manoma, kad eilėraščio tekstą pakoregavo ir papildė pats autorius Algirdas Skinkys, kai jis drauge su poetu bičiuliu ir kaimynu iš Rūdos kaimo Kostu Kubilinsku buvo infiltruoti tarp Dzūkijos partizanų.
