Ilgiausiomis vasaros dienomis ir šviesiausiomis naktimis – birželio 20-24, gamtos mylėtojai rinksis Anykščiuose, kur pirmą kartą Lietuvoje vyks tarptautinis miško festivalis. Jo iniciatoriai žada sukurti jaukią erdvę pasidžiaugti mišku, pasigilinti į savo santykį su juo ir kviečia pasitarti, kaip miškus išsaugoti, kad jais mėgautis galėtų ir ateities kartos.
Festivalio dalyviai panirs į mišką keliaudami žvėrių takais, kalbėdamiesi apie medžių gyvenimą ir miškų ateitį, išbandydami miško edukacijas, žiūrėdami užburiančius festivalio filmus, klausydamiesi gyvos muzikos bei šokdami iki aušros Rasų šventėje.
Vienas įdomiausių renginio svečių bus Dr. Qing Li, į Anykščių miško festivalį atskrendantis net iš Tokijo. Dr. Li yra Japonijos miško medicinos asociacijos prezidentas ir jau trisdešimt metų tiria miško poveikį žmogaus sveikatai. Jis supažindins festivalio dalyvius su japoniškąja miško terapija – Šinrin – joku. Japonijos miškuose ir parkuose veikia šios terapijos centrai, ir ši sveikatinimosi tradicija, propaguojama Japonijos vyriausybės, sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Naujausia Dr. Li knyga „Šinrin – joku: panirimo į mišką menas ir mokslas – kaip medžiai padės jums rasti sveikatą ir laimę”, į lietuvių kalba dar neišversta, bet jos įžvalgos šiuo metu yra aktyviai aptarinėjamos įtakingiausios pasaulinės spaudos puslapiuose. „Miško terapija jau 2017-aisiais buvo paskelbta viena iš dešimties svarbiausių pasaulinių SPA tendencijų” – sako Dovilė Navickienė, festivalio rėmėjų SPA VILNIUS marketingo vadovė. “Šalyse, kuriose miškas yra labiau egzotika, nei įprastas reiškinys, miško terapija yra vertinama kaip itin prabangi ir išskirtinė paslauga. O mes Lietuvoje turėdami nuostabius miškus dažnai šio turto nevertiname arba vertiname kaip savaime suprantamą dalyką“.
Pagrindinė festivalio stovykla įsikurs miško pievoje tarp Šventosios upės ir Puntuko akmens. Ten, birželio 20-ąją, Miško festivalis prasidės A. Baranausko poemos “Anykščių šilelis” 160-ojo gimtadienio švente: tarmišku poemos skaitymu bei žygiu po apdainuotąjį šilelį. O ketvirtadienį stovykloje bus darbo diena: virs Miško forumo dirbtuvės ir diskusijos, kaip kurti ir išsaugoti miestų žaliąsias erdves bei užtikrinti, kad Baltijos šalių miškai netaptų medžių plantacijomis. Dalyvaus antropologė J. Lavrinec ir advokatas S. Dambrauskas, savo patirtimi ir sėkmingais pavyzdžiais dalinsis aplinkosaugininkai iš Estijos bei Anglijos. Nykstančių Lietuvos sengirių balsas—Mindaugas Survila forume pristatys savo miško fondo idėją, o medžių medžiotojas Rob McBride pasidalins, kaip sukurti sėkmingą medžių išsaugojimo akciją. Kol vieni dirbs, kiti žais ir keliaus baidarėmis Šventosios upe. O vakare festivalio svečiai pasiners į miško gyvenimo paslaptis: programoje filmas “Sengirė”, pokalbis su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir vokiečių miškininko Peterio Wohlleben knygų “Paslaptingas medžių gyvenimas” bei “Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį”, pristatymas. Penktadienis bus skirtas japoniškajai miško terapijai, švietimui, patyrimams ir menui. Po Širin – joku seminaro ir kūrybiškų užsiėmimų su eiguliu ir miško stovyklų rengėjais festivalio svečiai galės mėgautis poezija ir laumišku Sen Svajos koncertu. O naktinė Jessicos Oreck filmo “Raganos sutriuškinimas” premjera nugramzdins žiūrovus į laukines Rytų Europos sielos gelmes.
Šeštadienį-sekmadienį festivalis iš Anykščių šilelio persikels į Inkūnų kaimą Šimonių girioje, kur susirinkusieji kartu kurs suneštinę Rasų šventę ir praleis trumpiausią metų naktį su bendromis vaišėmis, šokiais, dainomis ir maudynėmis Šventosios upėje.
“Simboliška, kad šis festivalis prasidės Anykščių šilelyje, aprašytame, A. Baranausko poemoje, kuriai šiemet sukanka 160 metų ir baigsis Šimonių girioje, kurioje poetas greičiausiai eiliavo šią poemą, nes pačiame Anykščių šilelyje rašytojo gyvenimo laikotarpiu tebuvo likę “kalnai kelmuoti ir pakalnės nuplikę”- sako festivalio iniciatoriai. “Prabėgus pusantro šimtmečio, Anykščių šilelis vėl žaliuoja, o žmonės ten ilsisi bei vaikšto medžių viršūnėmis, ir tai teikia viltį, kad nepaisant savo padarytų klaidų, mes išsaugosime miškus ateities kartoms, jei atliepsime ne tik į savo poreikį iš miško pasipelnyti, bet pažvelgsime giliau ir įvertinsime, kad miškas yra daug daugiau nei mediena, kad patys tebesame iš miškų kilę žmonės, kurie iš miško semiasi sveikatą, ramybę bei peną vaizduotei, kad miškai suteikia mums atgaivą, prieglobstį ir erdvę, kurioje mes dar galime sulėtinti tempą, ištrūkti iš technologinių gniaužtų, pailsėti ir nuoširdžiai, betarpiškai pabūti vieni su kitais.”
Anykščių miško festivalis – bendruomeniškas susibūrimas, todėl jo iniciatoriai ragina ne įsigyti bilietą, bet kviečia prisidėti kuriant šventę ir vystant diskusijas, kitaip tariant, siūlo visiems tapti šventės šeimininkais. Renginys bus toks, kokį jį sukurs visi susirinkusieji. Prisijungti galima bet kurią festivalio dieną ar atvykstant į atskirus festivalio renginius. Norintieji festivalio metu apsistoti miške, galės stovyklauti Anykščių regioninio parko stovyklavietėse, kitiems siūloma apsistoti mieste. Anykščių miško festivalis kviečia kurti šventę be šiukšlių, ir išvengti renginiuose susidarančių plastiko kalnų, skatindamas festivalio dalyvius su savimi atsivežti daugkartinio naudojimo indus: dubenėlį, puodelį, stalo įrankius. Pagrindinėje festivalio stovykloje festivalio svečius maitins “Sveikoninė,” o Šimonių girioje visi kviečiami prisidėti prie suneštinio stalo.
