Šeštadienis, 21 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisNaujienosAlavijas: žaliasis namų gydytojas

    Alavijas: žaliasis namų gydytojas

     

    Gamtos vaistinėlės stebuklais, reikalui esant, galime pasinaudoti ir… nukreipdami žvilgsnį į palangę, kur, ko gero, ne vieno namuose šalia kitų kambarinių augalų puikuojasi ir alavijas, liaudyje vadinamas alijošiumi. Šis augalas unikaliomis veikliosiomis savybėmis pelnytai vadinamas didžiuoju gydytoju, be to, juo, kaip vaistiniu augalu, galima pasinaudoti ištisus metus, o preparatai, paruošti šio augalo pagrindu, praktiškai neturi kontraindikacijų.

    Blizgantis, kartus augalas

    Alavijo pavadinimas kilęs iš arabų kalbos, reiškia „blizgantis“, kiti šaltiniai alavijo etimologiją kildina iš senovės žydų kalbos (išvertus reiškia „kartus“).

    Priskiriamas daugiamečiams sukulentiniams Rytų ir Pietų Afrikos dykumų augalams. Tarp alavijų yra ir daugiamečių žolių, ir krūmų, ir net medžių, kurių aukštis siekia 20 metrų. Vis dėlto, nepaisant, kurioje pasaulio vietoje, geografinėje platumoje augtų alavijai, kiek jie besiskirtų tarpusavyje, visos rūšys turi vieną bendrą bruožą: beveik visų šių augalų labai stori, mėsingi, sultingi lapai, surinkti paprastai į pamatines ir viršutines skroteles. Savo forma lapai taip pat panašūs. Dažniausiai jie būna lancetiniai, linijiniai – lancetiniai arba kardiški ir padengti spygliais. Laukinėmis įprastomis sąlygomis alavijas žydi kasmet, o auginamas namuose – retai. Iš viršutinių lapų pažasties pasirodo ilgas žiedynkotis. Žiedai oranžiniai, raudoni ar violetiniai, varpelio pavidalo, susitelkę į tankią, 20-40 cm ilgio kekę, prisitvirtinusią ant ilgo žiedynkočio. Žiedai kekėje skleidžiasi palaipsniui iš apačios į viršų.

    Vieni rašytiniai šaltiniai alavijo tėvyne skelbia Pietų Afrikos dykumą Karą, kiti – Pietų Ameriką, o pirmieji rašytiniai šaltiniai apie alavijo panaudojimą 1750 m. pr. Kr. aptikti šumerų tekstuose. Kiek vėliau alavijas minimas senovės Japonijos, Kinijos ir Egipto medicinos traktatuose. Pavyzdžiui, senovės Egipto gydytojai alaviją vartojo įvairiems vaistams gaminti, o karalienė Kleopatra jį panaudojo kosmetinėms priemonėms. Alavijo, kaip vaistingojo augalo, teigiamas poveikis žmogaus organizmui minimas ir Aristotelio, ir senovės Romos gydytojo Kaludijaus Galeno, ir garsaus arabų gydytojo Ar-ra-zi, parašiusio 226 medicinos knygas, ir netgi garsiojo Avicenos.

    Naudingosios alavijo savybės

    Alavijo sudėtyje yra labai naudingų medžiagų – fitoncidų. Šios medžiagos užmuša bakterijas, lengvai susidoroja su mikrobais: stafilokokais, streptokokais. Be to, fitoncidai ne tik žudo ligas sukeliančius mikroorganizmus, bet ir palankiai veikia organizmo naudingų mikrobų vystymąsi, net skatina žmogaus nervų sistemos veiklą. Alavijo sudėtyje taip pat yra ir C, A, E ir B grupės vitaminų, mikroelementų: geležies, mangano, kobalto ir vario, organinių medžiagų: gliukozės, proteino, salicilo rūgšties. Alavijas turtingas kalio, fosforo, kalcio. Baltymuose, esančiuose alavijo sultyse, yra 18 iš 20 medikams žinomų amino rūgščių. Be to, alavijo sultyse yra hormono antrachinono, turinčio priešuždegiminio ir skausmą malšinančio poveikio.   

    Alavijų sulčių paruošimas

    Alavijo sultims paruošti naudojami švieži, tik nupjauti žali lapai, kurie susmulkinami, išspaudžiamos sultys, kurios nukošiamos per keletą marlės sluoksnių. Sultis reikia laikyti ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje tamsioje vietoje, tik stikliniame inde su sandariai uždaromi dangteliu. Nustatyta, jog biologiškai aktyvių medžiagų kiekis alavijo sultyse gerokai padidės, jei augalą, prieš nupjaudami lapus, 7 dienas palaikysime tamsioje vėsioje vietoje.

    Gydymo alaviju receptai

    Nuo bronchito

    Vaikams nuo 3 iki 10 metų, sergantiems bronchitu, rekomenduojama gerti alavijo sultis po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 15 – 20 dienų, po to padaryti 10 – 15 dienų pertrauką ir vėl pakartoti gydymo kursą.

    Nuo bronchito rekomenduodama sumaišyti šaukštelį alavijo sulčių, 100 g lydytų kiualės (arba žąsies) taukų arba nesūdyto sviesto, 100 g medaus, 50 g kakavos ir gerti po valgomąjį šaukštą su stikline karšto pieno 2 – 3 kartus per dieną.

    Nuo pervargimo, depresijos

    ***Sumaišyti stiklinę medaus, stiklinę džiovintų abrikosų, stiklinę sutrintų alavijo lapų, stiklinę sutarkuotų citrinų, 5 šviežius kiaušinius, 300 g sviesto. Gerti po valgomąjį šaukštą nakčiai. Laikyti šaldytuve.

    ***Paimti 500 g alavijo lapų, 100 jonažolių, 500 g medaus, 200 g baltojo vyno. Susmulkintas jonažoles užpilti 0,5 l verdančio vandens, pavirinti 30 min ant silpnos ugnies, valandą palaikyti, nukošti. Gerai suplautus alavijo lapus sumalti mėsmale. Sujungti visus komponentus, perpilti į tamsaus stiklo butelį, sandariai uždaryti ir pastatyti 7 – 10 dienų į vėsoką vietą. Gerti po arbatinį šaukštelį kas valandą pirmąsias 5 dienas, paskui po valgomąjį šaukštą kas 3 valandas. Gydymo trukmė – 1 mėnuo.

    Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, išsekimo

    0,5 stiklinės susmulkintų alavijo lapų sumaišoma su 1 stikline cukraus arba medaus, 3 paras palaikoma tamsioje vietoje, įpilama 1 stiklinė raudonojo vyno, dar 1 parą palaukiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.

    Veido odos puoselėjimui

    Riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje vėsioje vietoje. Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.

    Nuo lėtinio vidurių užkietėjimo

    Sultis patariama gerti nuo lėtinio vidurių užkietėjimo po 1 vieną šaukštelį arba desertinį šaukštą 2–3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.

    Nuo gripo, peršalimo

    ***Į puslitrinį stiklainį įdėti 2 valgomuosius šaukštus medaus, paskui iki pat viršaus – smulkiai supjaustytų alavijo lapų, užpilti degtine arba sausu baltuoju vynu, kiek tilps, palaikyti 3 – 5 dienas. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną 30 min prieš valgį. Laikyti šaldytuve.

    ***Kai tik pasirodo pirmieji slogos požymiai, į kiekvieną šnervę sulašinti po kelis lašus alavijo sulčių kas 2 – 3 valandas. Toks būdas ne tik užmuša ligą sukeliančius mikroorganizmus nosies ertmėje, bet ir stimuliuoja interferono – natūralaus antibiotiko, kurio pagalba organizmas pats kovoja su virusais, gamybą.

    ***Peršalimui ar gripui įveikti tinkamas toks derinys: mėsmale sumalti 2 citrinas, 5 alavijo lapus (nupjausčius spyglius), į gautą masę įdėti 4 šaukštus medaus, gerai išmaišyti. Vartoti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Šis mišinys, vartojamas reguliariai profilaktiškai, taip pat stiprina imuninę sistemą.

    ***Gerklės skausmui pašalinti ar sumažinti gerklė skalaujama alavijo sultimis, atskiestomis virintu vandeniu (santykiu 1:1), ir 3 kartus per dieną suvartojama po 1 arbatinį šaukštelį sulčių, užgeriant jas pienu.

    Nuo odos pažeidimų

    Alavijas turi labai stiprių žaizdas gydančių savybių. Jeigu įsipjovėte, nusibrozdinote, susižeidėte odą, pažeistą vietą tepti alavijo sultimis. Ta pati priemonė naudojama ir nudegimams gydyti.

    Nuo insulto

    Paimti po 2 dalis melisos ir paprastojo čiobrelio, 1 dalį raudonėlio, mėtos, paprastojo amalo ir sukatžolės. Šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti valandą, nukošti, įdėti 50 mililitrų alavijo sulčių. Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną, praėjus valandai po valgio.

    Parengė Laima GRIGAITYTĖ

    ausveitis

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, Jn 8, 1–11

    „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img