Kiekvienas gyvas padaras iš prigimties yra laisvas, tad pakliuvęs į nelaisvę veržiasi iš jos. Aš irgi kartais trokštu atitrūkti nuo grandinės ir bent trumpam pabėgti nuo žmonos, palakstyti po laisvę. Taip… saldus tas žodis „laisvė“.
…Šį kartą labiausiai kliuvo naminiams paukščiams: jie oficialiai paskelbta visuotinė nelaisvė. Gerai, kad ne iki gyvos galvos, nors kas ten žino: tarp jų pasitaikys ir tokių, kurie jau buvo suplanuoti kurio nors sekmadienio pietums…
Štai ką skelbia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-11-21 d. įsakymas Nr. B1-1007 „Dėl apsaugos priemonių Azijos šalyse ir Europos Sąjungoje plintant paukščių gripui“: „Atsižvelgiant į susidariusią sudėtingą didelio patogeniškumo paukščių gripo situaciją Azijoje ir Europoje bei realią grėsmę, kad ši liga gali pasireikšti ir Lietuvoje, paukščių laikytojams privaloma visus naminius paukščius (vištas, antis, žąsis, kalakutus, balandžius ir kitus) laikyti uždarytus tvartuose, dengtuose aptvaruose, siekiant juos apsaugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais. Už šių reikalavimų nevykdymą bus taikoma administracinė atsakomybė“. Tam uoliai „privierina“ (pritaria) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Toks siurealistinis pasaulis, bent mane apėmė keistas jausmas: menamas paukščių gripas tampa problema Nr. 1 ypač Marijampolėje bei jos apylinkėse. Naminiai paukščiai – į gardelius (neduok, Dieve, susibendraus su žvirbliais arba su varnomis (išvis – košmaras)!), o jei suvalkietiško kaimo močiutė, paleidusi savo višteles pasiganyti po tuščias ražienas, sulauks pono valdininko, tada ir jai vargas: savo pensiją ji matys kaip savo ausis be veidrodžio, mat ponas valdininkas jos varganą pensiją ĮSTATYMO VARDU nusiųs palopyti skylėtam valstybės biudžetui.
…Sako, kad laisvai besiganantys naminiai paukščiai yra skanesni (pagaminus patiekalą) ir deda geresnius kiaušinius. Manau, jog tai yra tiesa – jie susiranda jų organizmui reikalingų maisto ir kitokių natūralių medžiagų.
Čia turėtų nuskambėti šūkis: „Laivę naminiams paukščiams!“ Manau, kad jie to nusipelnė, jų gyvenimas trumpas, tad anksčiau ar vėliau, kaip jau minėjau, jie papuls į mūsų puodą, o pagyventi laisvėje gi jiems norisi.
Dabar man prieštaraudami antrinsite, kad, pavyzdžiui, višta yra kvailas padaras ir jam visiškai „iki lemputės“ – tvartelyje jis ar laukuose, ar kur nors ražienose. Dar pridursite, kad ne veltui mūsuose norint įžeisti moterį ją pavadiname „višta“. Neteisingai galvojate, mieli piliečiai, nuo seno yra toks dileminis klausimas, tarytum vaikiškas, bet lyg ir suaugusių dėdžių ir tetų atsakymo reikalaujantis: „Kas pirma atsirado – višta ar kiaušinis?“ Aš atsakymo nežinau, manau, kad ir jūs nesate tikri, kas pirmiau. Todėl prašyčiau daugiau pagarbos vištoms ir visiems kitiems naminiams paukščiams.
Romas SIDABRA
Vytenio Skroblo piešinys.