Tik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada – neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų.
Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus – nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį.
Tik šiandien aš būsiu laimingas, nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame.
Tik šiandien aš prisitaikysiu prie aplinkybių, nenorėdamas, kad jos paklustų mano užgaidoms.
Tik šiandien aš paskirsiu dešimt minučių gerai knygai, prisimindamas, kad kaip maistas reikalingas kūnui, taip gera knyga – sielos gyvenimui.
Tik šiandien aš padarysiu gerą darbą ir apie tai niekam nepasakosiu.
Tik šiandien aš padarysiu nors vieną dalyką, kurio nenoriu, ir, jei būsiu įžeistas, aš pasistengsiu, kad niekas apie tai nesužinotų.
Tik šiandien aš susidarysiu smulkią dienotvarkę, gal aš jos neįvykdysiu, bet ją vis tiek parašysiu. Ir saugosiuos dviejų negandų: skubėjimo ir neryžtingumo.
Tik šiandien aš tvirtai tikėsiu (net jei aplinkybės bus priešingos), kad Apvaizda rūpinasi manimi taip, tarsi daugiau niekas pasaulyje neegzistuotų.
Tik šiandien aš nesibaiminsiu ir ypatingai nebijosiu gėrėtis tuo, kas gražu ir tikėti gerumu.
Aš galiu daryti gėrį dvylika valandų, ir nenuleisti rankų. Bet jei galvočiau, kad turiu tai daryti visą gyvenimą – pritrūkčiau drąsos.
Popiežius Jonas XXIII
Pritariu. Puiki mintis.
Verta perskaityti,puiku.
Pritariu. Pats laikas gyventi šiandien, o ne rytoj, nes rytojus gali ir neišaušti. Pats laikas pradėti daryti gerus darbus, juk netrukus – ADVENTAS – atgailos, ramybės, susikaupimo ir vilties metas… Tad nieko nelaukę skubėkite daryti gera. Juk tai nieko nekainuoja, o atpildas už tai – begalinis…