Apie klastingąjį insultą – iš ilgametės gydytojo neurologo darbo patirties

Šia liga susirgus, viskas vyksta vos ne loterijos principu. Daugybė „jei“ ir tūkstančiai „kodėl“, į kuriuos dažniausiai atsakoma ne vienu įprastu „todėl“, o daugybe „galbūt“. Juk tik prieš akimirką ėjo žmogus, mąstė, planavo ir staiga – krito… Atsipeikėjęs (nelygu kokio dydžio ir kurioje vietoje kraujagyslė užkimšta) jau ligoninėje daug ko neprisimins, laimė, jei galės vaikščioti, kalbėti – paprastai komplikacijos susijusios su paralyžiumi, net, jei dešinė pusė paralyžiaus apimta, su kalbos praradimu. Dažnai ši liga ilgam prikausto prie patalo (neretai ir visam likusiam laikui),o jei ir pavyksta pakilti, nėra garantijos, jog tai nepasikartos. Ir vėl – netikėtai, nespėjus pasiruošti…Taigi insultas. Liga, kuria susergama vis daugiau žmonių, kurių amžius, deja, vis pastebimiau jaunėja…

Apie šios ligos ypatumus, jos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Marijampolės ligoninės Neurologijos skyriaus gydytoju Bronislavu MIŠINIU, kurio daugiametė praktika leidžia klastingąjį insultą pažinti iš esmės. 

Insulto statistika bauginanti, tačiau ne be prošvaisčių

Pasak gydytojo Bronislavo Mišinio, kiekvienais metais Europoje dėl insulto, arba galvos smegenų infarkto, miršta apie vienas milijonas žmonių. Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų insultai užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16 proc. visų moterų mirčių. Tai pagrindinė vyresnių kaip 60 m. žmonių invalidumo priežastis. Insultų kaina žmonijai labai aukšta. Pažymėtina, kad insultai linkę kartotis. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio insulto rizika sudaro 10 – 12 proc. ir didėja 5 – 8 proc. kasmet. (60 metų sulaukusį Vaidos tėtį insultas pakirto tiesiog namuose. Energingas, gyvybingas vyras akimirksniu virto paralyžuotu lovos ligoniu, praradusiu netgi kalbos dovaną: vos keli žodžiai, nesusidedantys į rišlų sakinį, išsprūsdavo iš ligos perkreiptų ligonio lūpų. Apie pusę metų tęsėsi tokia vyro būklė – nei geriau, nei blogiau, kol vėl insultas pasikartojo. Šįkart – nusinešdamas žmogaus gyvybę…)

Didžiausias sergamumas – Rytų Europoje (taigi ir Lietuvoje) bei Suomijoje. Žemiausias – Vakarų ir Pietų Europoje. Vakarų Europoje mirštamumas nuo insulto mažėja, tuo tarpu Rytų Europoje ir Lietuvoje išlieka aukštas ir stabilus ar net kyla. (Rimas, atsiliepęs į nepažįstamo numerio telefono skambutį, suprato tik tiek, jog jo vienintelė sesuo Milda, kuriai neseniai buvo sukakę 38 metai, ligoninėje. Skubiai nuvykusį į ligoninę vyrą pasitiko kraupi žinia: sesuo mirė – insultas. Milda, neturėjusi rimtų sveikatos problemų, automobiliu važiavo į prekybos centrą apsipirkti. Ją, jau sustojusią prekybos centro aikštelėje ir susmukusią prie automobilio vairo, pastebėjo praeiviai ir iškvietė greitąją. Deja, medikai moteriai jau negalėjo padėti…)

Vis dėlto nereikia manyti, jog insultas, ši klastinga liga, – neatšaukiamas nuosprendis. Yra daugybė atvejų, kai žmonės, patyrę insultą, toliau gyvena išmokę susidoroti ir su šios ligos pasekmėmis. (Nijolė (45 m.) insultą patyrė, kaip vėliau sakys, dėl nesibaigiančių stresų. Jautri moteris, atsipeikėjusi ligoninėje, pajuto, jog stringa kalba, sunkiai valdoma jos dešinė kūno pusė, ypač dešinioji ranka. Žingsnis po žingsnio moters būklė ėmė gerėti, tačiau insulto pasekmės neišnyko be pėdsako: dešinioji ranka liko gerokai silpnesnė… Nijolei daug laiko prireikė priimti šį pakitimą, bet vėliau, susitaikius, užliejo ir optimizmo banga: „Ne insultas mane, o aš jį nugalėjau!“ Moteris teigia gyvenanti visavertį gyvenimą, nors ir dešinioji ranka jau nebe tokia, kokia buvusi. Patirta liga pakeitė ir jos požiūrį: gyvenime yra daug daugiau dalykų, dėl kurių verta džiaugtis labiau nei liūdėti…)    

Kas sukelia insultą?

„Galvos smegenų insultas – tai ūmus nervų sistemos sutrikimas, kurį sukelia galvos smegenų deguonies badas arba kraujosrūva į smegenis. Pagrindinė galvos smegenų insulto priežastis, – sako gydytojas B. Mišinis, –  dažniausiai yra kraujagyslių sienelėse vykstantys ateroskleroziniai procesai. Aterosklerozės etiologija nėra visiškai aiški, ir mes iki šiol nežinome visų šio proceso smulkmenų. Aterosklerozė yra susijusi su daugeliu kitų ligų bei gyvensenos veiksnių“.

Insultai būna išeminiai (kraujagyslių užkimšimas) ir hemoraginiai (kraujo išsiliejimas į smegenis). Išeminiai insultai sudaro apie 75 proc. visų galvos smegenų insultų. Išeminį insultą sukelia kraujagyslių užsikimšimas, dėl kurio nutrūksta deguonies ir gliukozės tiekimas smegenims, ir tai nulemia medžiagų apykaitos procesų sutrikimą pažeistoje smegenų audinio zonoje. Tuomet įvyksta kokybiniai pakitimai netgi ląsteliniame lygmenyje: ląstelės krūvis, paprastai neigiamas, dėl deguonies ir gliukozės stokos virsta teigiamu, ir tai lemia negrįžtamus pakitimus.

Insultą (galvos smegenų išemiją), anot gydytojo, gali sąlygoti galvos smegenų kraujagyslių trombozė. Dažniausia trombo formavimosi priežastis – aterosklerozė. Taip pat – galvos smegenų kraujagyslių embolija. Embolai atkeliauja iš kairiųjų širdies ertmių. Pagrindinės priežastys – širdies ritmo sutrikimai, prieširdžių virpėjimas, Miokardo infarktas. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys kreipiamas į aortos lanko aterosklerotinius pokyčius kaip embolų į smegenis šaltinį. Trombai gali susidaryti ir išopėjusių aterosklerotinių plokštelių vietose ir gali sąlygoti emboliją į smegenis.

Aterosklerozė yra reta jaunų žmonių smegenų infarkto (insulto) priežastis. Migrena su aura gali būti reikšmingas būsimojo smegenų infarkto ženklas, ypač rūkantiems žmonėms bei moterims, vartojančioms geriamųjų kontraceptikų ar pakeičiamųjų hormonų terapiją.

Draudžiamų vaistų vartojimas yra reikšmingas smegenų insulto rizikos veiksnys. Kitos priežastys: skysčių netekimas, operacija, nėštumas, mobilizacija (po kaulų lūžių), gydymo kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais pradėjimas bei nutraukimas, ūminė infekcija ir didelio alkoholio kiekio suvartojimas per trumpą laiką.

Dažniausi smegenų infarkto rizikos veiksniai yra vyresnis amžius (prailgėjo gyvenimo trukmė), arterinė hipertenzija (didėja sergamumas), cukrinis diabetas, rūkymas, nustatytas smegenų kraujotakos sutrikimas bei kitos kraujagyslių ligos.

Apie pusė ligonių, kuriems greitosios pagalbos medikai įtaria insultą, serga kitomis, dažnai labai sunkiomis ligomis.

Įtarus insultą…

Todėl, anot gydytojo B. Mišinio, įtariant insultą pirmiausia turi būti taikomos bendrosios gydymo priemonės, kvėpavimo ir kraujotakos užtikrinimas. Hipotenzija (žemas kraujospūdis) nėra būdinga ūminio periodo smegenų insultui. Hipertenzija (aukštas kraujospūdis) paprastai laikina, ir kraujospūdžio koreliacija ikihospitalinėmis sąlygomis nebūtina.

Gydytojas pateikia ikihospitalinę insulto gydymo taktiką: kvėpavimo ir kraujotakos užtikrinimas, galimos traumos įvertinimas (jei insulto ištiktas žmogus krito ir susižalojo) ir, įtariant traumą, kaklo srities imobilizacija, deguonies skyrimas, širdies ritmo sekimas, ligonio, jei jis sąmoningas, nuraminimas.

Insulto prevencijai daugiau dėmesio turėtume skirti visi

„Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, – sako gydytojas, – vieni dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių susirgimų, kurių reikšmė ir svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi“.

 Ypač opus klausimas, anot B. Mišinio, siekiant sumažinti sergamumo insultu riziką, – nesubalansuota mityba, per daug riebus ir sūrus maistas. Labai reikšminga blogai kontroliuojama arterinė hipertenzija, diabetas, nesaikingas rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu bei jo surogatais. Sergamumas mažėja, kai ligoniui efektyviai taikomi prevenciniai gydymo metodai.

Norint sustabdyti sergamumo insultu didėjimo tendenciją, reikalingas naujas strateginis tiek gydytojų, tiek respublikos gyventojų mąstymas.

Šiuo metu visuomenėje ir tarp medicinos darbuotojų labai įsigalėję šie mąstymo stereotipai:

ignoravimas (kas yra insultas? kada atsiranda insulto rizika? kur kreiptis pagalbos?), fatalizmas (insultas – amžiaus pasekmė, jo neįmanoma išvengti, šiaip ar taip tai nelabai dažnas susirgimas, geriau numirti negu likti invalidu), nihilizmas (nėra efektyvių prevencinių priemonių, bet kuris gydymas mažai efektyvus, intensyvaus insulto gydymo skyrių išlaikymas per brangus, išsaugota gyvybė paverčia žmogų augalu, reabilitacijos svarba neįrodyta), abejonės dėl gydymo (vaistai arba neefektyvūs, arba sukelia komplikacijas, arba per brangūs, chirurgija naudinga tik tada, jei tu išgyveni operaciją), abejonės dėl taktikos (kur skubėti, jei nėra efektyvaus gydymo, ką keičia brangūs tyrimai, dažniausiai pasveikstama spontaniškai, daugybė mokslinių tyrimų davė menkus rezultatus).

„Šios įsigalėjusios, bet iš esmės ydingos nuostatos, – sako B. Mišinis, – trukdo kurti veiksmingą diagnostinę – profilaktinę gydomąją insulto bazę. Kiti medicinos struktūrų reorganizavimo tempai, adekvataus finansavimo stoka taip pat iš dalies lemia nepalankią galvos smegenų kraujotakos sutrikimų situaciją tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“. Vis tik jau ir Lietuvoje sukurta Lietuvos insultų (galvos smegenų kraujotakos sutrikimų) asociacija.

Viena esminių krypčių, keičiant pasenusias tendencijas, – visuomenės švietimas.

Apie 40 proc. žmonių, pasak gydytojo, nežino įspėjamų insulto simptomų. Apie 42 proc. ligonių kreipiasi medicinos pagalbos pirmą parą po įvykusio insulto.

„Visuomenė turi išmokti kuo greičiau atpažinti insulto simptomus, suprasti, kad būtina skubi pagalba, naudotis skubaus transportavimo priemonėmis vežant ligonį į atitinkamą ligoninę“, – teigia gydytojas.

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukoje – gydytojas Bronislavas Mišinis.