Jei Lietuvoje vyktų TV projektas „Žiopliausi nusikaltėliai“, jais, be abejo, taptų du marijampoliečiai penkiolikmečiai, kurie naktį iš daugiabučio sandėliukų pavogė kompiuterį, muzikos centrą ir sugalvojo visą šį gėrį pasislėpti prie Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko namų.
Ryte eidamas į darbą, Skirmantas Andriušis šalia daugiabučio, kuriame gyvena, krūmuose pastebėjo kažką judant. Jo užtikti du jaunuoliai nerišliai ėmė aiškinti, kad visą šį turtą – kompiuterį ir muzikos centrą – radę kaip tik čia, krūmuose. Marijampolės policijos vadovas iškvietė pareigūnų ekipažą, kurie juos ir nuvežė tyrėjams.
Vienas vagišių – jau pažįstamas, ne pirmą kartą sučiuptas su svetimu geru, antrasis – naujokas.
Nepavyko ir labiau patyrusiems
Pernai vidury dienos mieste automobiliu važiavę Marijampolės aps. VPK vadovai – vėlgi atsitiktinai – pamatė, kad per Marijampolės pataisos namų tvorą skrieja vadinamosios patrankos iššautas paketas. Nuteistųjų geradariams pasiekti savo tikslo nepavyko – juos iš karto paėmė patys policijos vadovai – be didelių ceremonijų ir aplodismentų.
Pareigūnai net aukštuose postuose yra pareigūnai, ir tokių įvykių nevadina jokiu didvyriškumu – tai tiesiog tarnyba ir pareiga.
Nuoširdžiai Jūsų – ponia Prevencija
Šiandien daugelis esame tiek priklausomi nuo naujųjų technologijų, kad ne visi savo telefono numerį mintinai žinome, jau nekalbant apie artimųjų. Tačiau yra keletas svarbių numerių, kuriuos turėtume įsidėmėti visiems laikams ir pasakyti savo vaikams – bendrasis pagalbos telefono Nr. 112, Marijampolėje – pasitikėjimo telefonas Nr. (8 343) 91260.
Pamačius, kad vykdomas nusikaltimas arba jau einama jo link, įvertinkite savo saugumą – ar galite tai sustabdyti jūs, ar reikia pasitelkti šalia esančius žmones? O gal vis tik saugiausia skambinti telefonu policijai? Žinia, daug ką galime padaryti be policijos, be jokių baimių ar pavojų savo gyvybei, garbei ir orumui – jei šiandien sudrausminsime už uodegos katę tampantį vaiką, gal ateity jis netampys už plaukų savo žmonos. Kaip šioje situacijoje pasakytų motina Teresė, vis dėlto pasistengti verta. Jai pritartų ir ponia Prevencija.
Vietoje pabaigos
Grįžtant prie straipsnio pradžioje minėtų jaunųjų vagišių, kurie šalia Marijampolės policijos viršininko namų dalinosi nakties grobį, reikia pasakyti padėkos žodį nukentėjusiems – kad netylėjo, nenumojo ranka: „Et, kas čia ką suras.“ Gerai, kad apvogtieji parašė pranešimus policijai apie išplėštus sandėliukus, o kadangi paaugliai jau buvo atgabenti į policiją, visa vagystės dėlionė sulaukė laimingos pabaigos. Kaip gerame kine.
Daiva KLIMAVIČIENĖ
Marijampolės aps. VPK Komunikacijos grupės specialistė
