Atsiradus beviziam Lietuvos jachtų įplaukimui į Daniją 1993 m., aš su jachta „Sūduva“ į Kopenhagą plaukiau devynis kartus. Tada prasidėjo intensyvus plaukiojimas vakarų kryptimi, nes daug kas norėjo pamatyti mums daug metų aiškintą „supuvusį vakarų pasaulį“. Šia kryptimi pirmas, o grįžtant paskutinis taškas yra Bornholmas su Svaneke, Gudjiem, Tein, Hamerhaus, Hasle uostais bei sostine Rione. Jeigu Kopenhagą esu aplankęs daugiau 50 kartų, tai įsivaizduokite, kiek čia kartų būta.
Antras pagal lankymų kiekį yra Gotlandas, nes peršokus per „balą“, taip kažkas vadina mūsų Baltiją, būtina pailsėti, pasižmonėti, perlaukti blogą orą ar paviešėti pas ten gyvenusius lietuvius. Kartą su kolegos šeima specialiai darėme ratą apie salą su visų uostų aplankymu ar tik, taupydami laiką, priartėjimu, o kituose lankydami įžymybes ar nakvodami.
Plaukdami į Stokholmą, Kokolą, Marienhan, Turku tik retais atvejai neužsukame į Visby ar Fariozunde. Tai atsitinka, kai kelionės tikslai kitokie.
Prisišvartavus Visby svečių uoste, susitvarkius formalumus ir savo aplinką pirmu judesiu siūlau paėjėti į šiaurę ir aplankyti rožyną. O jei paeisite į kalną šiauriau, rasite medinių namų, statytų daugiau kaip prieš 500 metų. Visą senamiestį juosia gynybinė siena, o už sienos, naujo miesto gatvėse, turistiniai traukinukai ant guminių ratų.
Būdami Gotlande beveik visuomet susisiekdavome su mūsų tautiečiais Jonu Pajauju, Eugenijum Budriu ar Klemensu Gumausku. Kartais pataikom, kartais specialiai vykstam į įdomias šventes – „Žvejų“, „Viduramžių savaitė“, „Chorų festivalis“, „Joninių“. Tuomet bendraujame su tautiečiais. Kartą Jono Pajaujo ūkelyje nakvojau, anksti pabudęs peržiūrėjau jo biblioteką, jo redaguoto ir leisto žurnalo „Pragiedruliai“ puslapius. Supratau, kiek jie dėjo pastangų išblaškytų tautiečių suvienijimui. Pokaryje gerai veikė „geležinė uždanga“ – žinių apie represijas, trėmimus į Sibirą kitą gyvenimą Lietuvoje jie neturėjo. Apie vykusią partizaninę pasipriešinimo kovą vakaruose sužinodavo tik iš grįžusių iš nelaisvės vermachto kareivių Vokietijoje.
Visby yra Gotlando sostinė, viduramžiais buvo Europos laivybos ir prekybos centras. Apie senovėje buvusią šio miesto bei salos reikšmę galima spręsti iš bažnyčių griuvėsių gausos. Yra keli veikiantys maldos namai, o keliolikos matosi tik griuvėsiai. Mačiau, kad vieni tokie bažnyčios griuvėsiai paversti koncertų arena.
Visbyje ir kituose uostuose yra nuomojami motoroleriai, motociklai bei automobiliai. Ne kartą jaunimas nuomotais motoroleriais nukakdavo į kitą salos krantą. Kartą parvežė tarp uolų surastą gerą atmušą (krancą). Yra aprašyta trijų jachtų išvyka pas Švedijos lietuvius ir mums suruoštą puikią ekskursiją.
Tos ekskursijos metu lankėme švedišką kaimo ūkį, kalvę, malūną, domėjausi naudojamais įrankius, mašinomis. Nustebau, kad visa tai labai panašu, kai kas identiška į pas mus naudojamas priemones. Kilo klausimas, kokiais keliais tokie patys kalvystės, arklių pagalba sukamos kuliamosios, šienapjovės atsirado Lietuvoje. Ar tokie geri prekybos ir mainų santykiai buvo prieškaryje ar dar anksčiau Rusijos imperijos laikais.
Kartą nuomotu automobiliu su dalimi įgulos aplankėme iš jūros matomus miestelius ar uostus. Pasiekėme toliausią vakarinį salos kampą, kuris lankant salą daugybę kartų orientacijos tašku būdavo atokiau nuo kranto esantis švyturys Hoburg. Rytojaus rytą, važiuojant automobilį užpildyti kuru (tokios nuomojimo sąlygos), blaivumo ir dokumentų tikrinimui sustabdė kelių policija, nes išvakarėje buvo išeiginė diena. Polismenas labai nustebo pamatęs, kad mano vairavimo stažas prasidėjęs 1955 m.
