2025-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo, taip pat ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šia intencija nuo sausio 6 dienos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos aviacijos muziejaus parengta paroda, pavadinta „Pirmojo ANBO šimtmečiui. Inžinierius, brigados generolas Antanas Gustaitis, tarnyba ir jo lėktuvai“.
O sausio 30 dieną P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje įvyko šios parodos uždarymo renginys. Ta proga pranešimą skaitė Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas, pilotas-instruktorius Eugenijus Riaubickas, kurio pranešimo pasiklausyti atvyko nemažas, deja, jau senyvo amžiaus marijampoliečių būrys, generolo A. Gustaičio talento gerbėjų, giminaičių.
Šiaip Marijampolėje nuo seno yra daug aviacijos sporto gerbėjų, parašiutinio sporto meistrų, veikia ir visoje šalyje bei už jos ribų žinomas Sasnavos aerodromas, tačiau šiandieninis jaunimas kažkodėl nesidomi Lietuvos aviacijos kūrėjų veikla, jos istorija. Laikmetis, matyt, toks.
Tad ir šį kartą pasigesta jaunų veidų vakarėlyje, skirtame talentingam Suvalkijos ūkininkų sūnui, tarpukario Lietuvos kariuomenės generolui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui ir serijos karinių lėktuvų ANBO (Antanas Nori Būti Ore) kūrėjui, gimusiam 1898 metų kovo 27 dieną Obelinės kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
1940 metais SSRS okupavus Lietuvą generolui nepavyko pasitraukti į Vakarus. Jis, kaip ir daugelis iškilių Lietuvos žmonių, buvo suimtas ir išgabentas į Rusiją, kur 1941 metais spalio 16 dieną, jau vykstant karui tarp sovietinės Rusijos ir hitlerinės Vokietijos, Maskvos Butyrkų (Бутырки) kalėjime sušaudytas.
Naudodamasis proga, piloto–instruktoriaus Eugenijaus Riaubicko, ore pilotuojat įvairių tipų lėktuvus praleidusio apie 5 tūkst. valandų, paklausiau, kodėl tarpukario Lietuvoje mes turėjome nemažai gabių aviatorių, aviacijos konstruktorių, tokių kaip Antanas Gustaitis, Bronius Ožkinis, Jurgis Dobkevičius, Steponas Darius, Stasys Girėnas, Feliksas Vaitkus, Romualdas Marcinkus, o tarybiniais metais, taip pat ir atgautos nepriklausomybės metais, tokių iškilių asmenybių, išskyrus Rimantą Stankevičių, lietuviškoje aviacijoje pasigendame…
„Esant sovietinei okupacijai nemažai gabių lietuvių – inžinierių technologų, taip pat darbininkų dirbo tos valstybės aviacijos remonto gamyklose, veikusiose Lietuvos TSR teritorijoje Šiaulių, Kauno, Panevėžio miestuose. Šios gamyklos remontavo Mikojano – Gurevičiaus (MIG) bei Suchojaus (SU) konstruktorių biurų konstruotus naikintuvus ir naikintuvus – bombonešius, taip pat Miliaus (MI) konstruktorių biuro sukurtus sraigtasparnius. Minėtina pulkininko Antano Žemaičio pavardė, dirbusio Šiaulių aviacijos remonto gamyklos direktoriumi. Jis už pritarimą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimui Sąjūdžio laikais, dar Lietuvai esant SSRS sudėtyje, buvo išmestas iš komunistų partijos ir pažemintas iki eilinio darbuotojo. Tarkim, prie Kauno, Fredoje, esanti sraigtasparnių remonto gamykla savo laiku buvo pirmaujanti visoje SSRS. Ši įmonė ypač suklestėjo, kada pradėjo remontuoti MI-4, o vėliau MI-8 sraigtasparnius.
Beje, pagrindiniai sovietinės aviacijos konstravimo bei gamybos pajėgumai saugumo sumetimais vis tik buvo sutelkti Rusijos gilumoje, taip pat Ukrainos, Uzbekijos teritorijose. Kazanės, Voronežo, Novosibirsko, Komsomolsko prie Amūro, Taškento, Kijevo, Saratovo ir kituose miestuose.
Na, o dabartinėje Lietuvoje turėti modernias karinės aviacijos pajėgas, o juo labiau kažką pažangaus šioje srityje sukurti dėl labai didelių kaštų yra daugiau didelė aviatorių svajonė ir kažin ar tapsianti kada realybe…“- pastebėjo patyręs pilotas, aviacijos istorijos tyrinėtojas – muziejininkas.
Autoriaus nuotraukos.
