Atsiradus buriuotojų klubui 1971-08-19 prie Kvietiškio marių, pradėjome ieškoti draugų. Pirmas susitikimas su Vilkaviškio klubo įkūrėju ir daugiamečiu jo vadovu įvyko tais pačiais metais rudenį. Grįždamas nuo pajūrio (tada į ten važiuodavome per Prūsiją), netoli Vilkaviškio pamačiau burlaivį. Nepatingėjau sustoti, privažiuoti arčiau Paežerių ežero vandens. Tai buvo Aleksandras Leonavičius su sutuoktine Tamara, atplaukę prie kranto pasitvarkyti savo laivelį.
Susipažinome, abu pirmieji Vilkaviškio buriuotojai dirbo siuvimo fabrike. Nagingas Aleksandras pagal žurnalo „Katera i jachty“ pateiktus brėžinius pagamino burlaivį vardu „Delfinas“. Dabar jie jau antri metai laisvalaikiu taip poilsiauja ir įsisavina Vilkaviškio marių platumas. Aleksandras dar pasakojo, kad yra perspektyva vystyti buriavimą Vilkaviškyje, nes šiam tvenkiniui planuojama vandens lygį smarkokai pakelti. Jų įmonėje atsirado daugiau norinčių buriuoti, o administracija neprieštaravo šefuoti atsiradusį buriuotojų būrelį, vėliau padėjo parūpinti sklypą prie marių buriuotojų veiklai, nupirko pirmuosius burlaivius.
Aš papasakojau apie užtvenktą Šešupę prie Kvietiškio, būsimas marias Sūduvos krašto sostinėje, įkurtą buriuotojų klubą prie automatų gamyklos ir Genadijaus Draskinio pradėtą statyti laivelį.
Po poros metų į pirmąją mūsų išvyką – į Platelių regatą – 1973 m. pakviečiau vilkaviškiečius. Aleksandras su Ričardu Bezlingiu įsijungė į lenktyniaujančių klubų šeimą gautu iš Klaipėdos ir sutvarkytu „FD“ – „skrajojančiu olandu“. Tada pasirodėme puikiai. Išvykstant plateliškių šefas provizorius Stanislovas Žukauskas pasiūlė parsivežti remontuotiną laivą „Finn“, kurį palikome vilkaviškiečiams.
Bendravimas vyko toliau. Po metų į mūsų sezono atidarymo regatą vilkaviškiečiai atvyko su visu laivynu. Jų įgulų nariai buvo išskirtinai vienodomis uniformomis. Vėliau mes su visu savo laivynu vykome į pirmąją „Aukso rago“ regatą.
Dabar Vilkaviškio mariose vasarą plaukioja per 40 įvairiausio tipo burlaivių, neskaičiuojant sporto mokyklos mažųjų laivų. Čia pradėtos rengti įvairios regatos. Pagal įpareigojimą regatos atsakingu asmeniu būdavo: „Aukso rago“ – A. Leonavičius, „Karaliaus Mindaugo“ – Vidmantas Kiseliūnas, „Neptūno“, „Naktinės žuvėdros“ – Linas Venslova, „Švyturio įžiebimo“ – Algimantas Žiurinskas. Vilkaviškio bei Marijampolės „Mero“, „Joninių“, „Krištolo“ bei „Aleksandro Leonavičiaus“ taures organizuoja Eimantas Inkrata, o „Helovino“ regata užbaigia sezoną. Šiose regatose visuomet būna įdomu. Dar jie turi tradiciją trečiadieniais susirinkti paburiuoti ar šiaip pabendrauti.
Eimanto Inkrato iniciatyva vilkaviškiečiai vieni iš pirmųjų pradėjo išvykas pas kaimynus į Mozūrų ežerus. Tai plaukiojimo sezono atidarymo bei uždarymo „Škvalas LT“ regatos. Jomis susidomėjo daugelis Lietuvos buriuotojų ir sutartą savaitgalį, išsinuomoję kelias dešimtis jachtų, daro įdomius renginius per kelis ežerus Mozūrų vandenyse.
Nagingasis Aleksandras netrukus pagamino didesnį burlaivį „Krevetė“. Pradžioje savo dirbtuvėse, vėliau Leonavičių fabrikėlyje „Vėtrungė“ buvo pagaminta keliolika jachtų bei katamaranų. Atsiradus paklausai, Leonavičių jachtų statybos ceche su samdomais darbuotojais buvo gaminami buriniai laiveliai užsienio pirkėjams. Aleksandro sveikatai pablogėjus, šeimos jachtų statybos fabrikėlis buvo perleistas kauniečiams.
Prisiminęs gražią draugystę su vilkaviškiečiais, pateikiau šios draugystės pradžios aprašą ir kitus gražius susitikimus su vilkaviškiečiais nuotraukose.