Žurnalistas Venantas Butkus subūrė marinistinės krypties žurnalistus, kurie įkūrė „Marinus“ klubą. Klubo nariai – žurnalistai ir buriuotojai. Žurnalistai tariasi, planuoja, numato kelionių temas, tikslus, pasirūpina susitarimais su lankytinomis vietomis, vizomis ir kita biurokratija. Buriuotojų reikalas – laiku pagal sugalvotus planus įvykdyti išplaukimus su žurnalistais įguloje. Šios gražios veiklos dėka įvyko keliolika išplaukimų įdomiomis ir svarbiomis Lietuvos istorijos temomis. Plaukėme į Suomijos jūreivystės mokyklas, kurios ruošė prieškarinės Lietuvos jūros specialistus, plaukiojom Hanzos keliais, rotariečių bendravimo temomis vykome ir kitur
Trijų jachtų „eskadra“, kurią sudarė „Launagis“, „Nida“ ir „Sūduva“, Venanto Butkaus vadovaujama 1991-05-31 ryte išplaukė į Suomiją, Botnijos įlanką, į Alandų salyną su sostine Marianhamn. Jachtos „Sūduva“ įguloje – Rimantas Dovydaitis, Šarūnas Navickas, Gediminas Pilaitis, Sigitas Karvelis, Jonas Dovydaitis, Audronė Dovydaitienė, Norimantas Stankevičius, Henrikas Labanauskas ir Ričardas Sartatavičius.
Nepavykus eiti burėmis KK 305⁰ (kompasiniu kursu), norėdami pasiekti Gotlando salą ir tolesnę kelionę daryti Švedijos pakrantėmis, link Botnijos įlankos plaukėme Baltijos jūros viduriu. Vachtos žurnale randu įrašus: 06-01 13-00 praeita Esterngarn sąsiauriu, V 2,5 (greitis), KK 30⁰ (kompasinis kursas), vėjas 4 m/s, banga 1b, G 2 ir F 1 (pakeltų burių Nr.), tuoj bus skanūs pietūs. 06-01 20-20 val. esame ties Forio sala, KK 0⁰ tiesiai į šiaurę. 06-02 23-00 val. KK 320⁰. Artėjam prie Flotjan ir Logšer švyturių. Einame skersai ieškodami draugų. Matomumas geras, kursu 0⁰ einame link Korso švyturio. 06-03 06-00 val. švartuojamės šalia jachtos, netoli laivo muziejaus „Eriksonon“, Marienhamno šiauriniame uoste.
Neeilinis nutikimas. Pasiėmęs du atsarginius, pernai užpildytus dujų balionėlius, galvojau, kad jų užteks visam sezonui. Įgulos džentelmenai dažnai be grafiko sugalvoja ir pasidaro kavutę. Kažin kuriuos pietus gaminant pasibaigia dujos pavasarį pastatytame balionėlyje. Netrukus pakeičiu dar pernai užpildytu. Praėjus pusdieniui, dujos vėl pasibaigia. Prijungiu antrąjį, paskutinį atsarginį trilitrinį balionėlį ir jachtos kambuze (virtuvėje) įvedu rėžimą: jokių neeilinių kavučių ir arbatų, tik oficialūs „kocho“ paskelbti valgymai. Kas žino, gal ir šis balionas tuščias, tačiau jo užteko ir kitai išvykai. To laiko šie turistiniai balionai buvo be ventilio, o tik su specialiu vožtuvu, o prie dujinės plytelės jie jungdavosi specialia galva. Grįžęs pasiguodžiau žentui, kad jo saugoti balionai buvo tušti. Jis patvirtino, kad visą žiemą namo rūsys dvokė dujomis. Nuo tada visus dujų balionus pakeičiau į balionus su ventiliais.
Ypatingą įspūdį padarė Marienhamno muziejai su išlikusiais prieškario prekybinio laivyno pavyzdžiais, kur atsiųsti Lietuvos jūrininkai mokėsi, praktikavosi. Pažintinėse ekskursijose, peržiūrėdami žurnalus ir kitus dokumentus, radome lietuviškų pavardžių. Tris dienas pasisvečiavę Alandų salyne birželio šeštąją didžiųjų keltų „Wiking line“ maršrutu vidurdienį išskubėjom į Turku. Rytojaus ryte pasiekėm Turku svečių uostą. Iki 19 amžiaus Turku buvo Suomijos sostinė. Įvykus didžiuliam miesto gaisrui suomiai sostinę perkėlė į Helsinkį. Švedai Turku miestą vadina Abo.
Suomių Jūreivystės mokyklose ir institutuose pamačiau kitokią kadrų ruošimo sistemą. Pas mus bet koks jaunikaitis, pasiekęs vidurinį išsilavinimą, stengiasi įsitaisyti į aukštąją mokyklą, tačiau ją baigęs ne visuomet džiaugiasi pasirinkta specialybe. Suomijoje jaunimas skatinamas įsigyti specialybę profesinėje ar technikumo lygio mokykloje, o tik padirbėjęs kelis metus yra įmonės lėšomis siunčiamas siekti aukštesnių vadovaujančių kvalifikacijų arba tai daro savarankiškai mokydamasis neakivaizdžiai.
Netoli dvi dienas pasisvečiavę Turku, gavę antspaudus pasuose, kad apleidžiame Suomiją, dar išlaipinom vieną įgulos narį – H. Labanauskas plauks su kita eskadros jachta „Nida“. Birželio 8-tąją 22.30 val. išplaukėme. Nutarta sustoti Gotlando saloje, Vizby uoste. Plaukiant buvo norų sustoti pažvejoti, tačiau prasti rezultatai nuvylė. Po dviejų parų buriavimo birželio 11 d. 9.00 val. sustojome Vizbyje. Muitininkai, surinkę mūsų deklaracijas apie turimas prekes (ginklai, rūkalai, alkoholis ir kt), pasišalino, tačiau polismenas reikalavo tučtuojau išplaukti. Vadovas išsiderėjo dar valandėlę svečiuotis Švedijoje, nes vizų neturėjome.
Įdomu plaukioti su įgula, kuri turi ką papasakoti ir šiaip kišenėje žodžio neieško. Ramus plaukimas, į pakeitusio mane vairininko šiltą gultą krentu pailsėti, Šarūnas triūsia kambuze, staiga Ričardas pakėlęs galvą sušunka: „Kokį velnią ten darote, kad net miegantį traukuliai ima?“ Šaras jam atsako: „Dar miegok, pusryčiai už valandos.“
Toliau – kuo tiesesniu keliu į Lenkiją. Vidurnaktį mes jau ties Hoburgo švyturiu, porą mylių nuo kranto (paskutinis Gotlando švyturys). Pablogėjo orai, rūkas, vėjas, bangos ir lietus. Daug kartų keisdami kursą pasiekėme Lenkijos pakrantę, apėjome Hell. 06 -13 13.30 val. švartuojamės Gdynėje. Atėjęs kontrolės punkto pareigūnas paprašė ko nors įpilti. Šitą jo norą patenkinom stiklinaite brendžio. Už stovėjimą dvi paras uoste (apie 30 val.) sumokėjau 68 000 zlotų, tai yra po 8 500 zl/žm., tai būtų 25 rubliai arba nepilnas doleris – nuo kiekvieno įgulos nario už dvi paras. Senai pamiršome devyniasdešimtųjų metų griūvančio socialistinio lagerio kainų skirtumus. Po nepilnų dviejų parų išplaukėme namo.
Kaip mums jau įprasta, dienos metu svečiuojamės uostuose bei mieste, o nakčiai išplaukiame. Toks mūsų elgesys labai stebino vakarų buriuotojus. Mūsų logika paprasta. Nuo Bornholmo, Vizby ar Gdynės be nakties niekaip negalime pareiti, tai geriau vakare išplaukti, naktį praleisti jūroje, o dieną saugiai įeiti į uostą. Ši žurnalistų su buriuotojai išvyka buvo įdomi, naudinga ir visiems labai patiko.
Šį pasakojimą pateikiu su maža vaizdine medžiaga, nes nesuradau šios išvykos nuotraukų. Įguloje buvęs žurnalistas operatorius Jonas Dovydaitis daug filmavo. Pagal jo su kolegomis fiksuotą medžiagą pasirodė filmas apie prieškario Lietuvos jūrininkus. Tarp kitko, Jonas pakankamai aukštas vyras, pasakojo, kad yra nufilmavęs daug faktų ypatingų įvykių metu prie Seimo ir Sausio 13-sios dienomis, nes jis aukštai iškeldavo filmavimo aparatą, kurio nepasiekdavo riaušininkai bei „jedinstvininkai“.
Asmeninio archyvo nuotraukos.
++++++++