Kovo pradžioje Marijampolėje bei Kalvarijoje lankėsi ir pilnutėlėse salėse įvairaus amžiaus auditorijai skaitė užburiančias paskaitas garsus gamtos fotografas, beje, save vadinantis foto klajokliu, Marius Čepulis. Malonu pastebėti, jog įvairiausios informacijos persotintoje šiandienos visuomenėje ir dėl to vis mažiau pasitikinčioje tuo kas yra sakoma bei rašoma, dar gyvas poreikis tam kas amžina, tikra, gal net nemadinga, tačiau neabejotinai vertinga.
Jau keturias puikiai iliustruotas, taip pat užburiančias savo turiniu knygas parašęs šiais metais penkiasdešimtmetį švenčiantis rašytojas – gamtininkas yra charizmatiška, fanatiškai atsidavusi savo pasirinktai gamtos mokslinio tyrinėjimo veiklai asmenybė. Gal būtent todėl Marius ir buvo pakviestas kurį laiką padirbėti ministro patarėju šalies Aplinkos ministerijoje. Ten dirbdamas įgijo daug vertingos patirties, mat iš arti matė visą šalies aplinkos apsaugos politikos kūrimo virtuvę.
Pasikalbėti su Mariumi susitikome prie Marijampolės, Mokolų kaime esančiame, Virginijos Subačiūtės įkurtame „Pojūčių name“. Pasak idėjos autorės, „Pojūčių namas” – tai sveiko laisvalaikio erdvė šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.
Virginija apie savo gan specifinį verslą pasakoja: „Pati esu keturių mažų žmogučių mama, tad visaverčio vaikų užimtumo nuo mažumės poreikis yra stimulas ir varomoji jėga įkvepianti domėtis viskuo, tobulėti bei kurti. Kasdien stengiuosi sukurti aplinką, kurioje būtų jauku ir naudinga būti tiek mažam pypliui, tiek jį atlydėjusiems tėveliams ar senjorams. „Pojūčių namo“ aplinka yra tokia, kad savaime ugdo. Iki smulkmenų apgalvota kiekviena detalė, atsižvelgiama į mažylių poreikius ir stengiamasi parinkti pačius prasmingiausius sprendimus.
Galbūt kai kam atrodys kontrastuojančiai, tačiau pas mus “senoviškos” knygos ir mediniai žaislai sutaria puikiai su naujausiais interaktyviais įrenginiais. Šiandien įvairaus inventoriaus pasiūla rinkoje didžiulė, nors erdvė jų integravimui nėra begalinė, bet tuo pat metu jokios sienos neapriboja teisingo jų pasirinkimo…
Niekas negali pakeisti žmogui naudingos informacijos sklaidos iš visuomenėje pripažinimą pelniusių žmonių lūpų. Tai faktas. Taigi, tokie „Pojūčių namo“ svečiai kaip foto klajoklis Marius Čepulis, jo kolega, gamtininkas Selemonas Paltanavičius neabejotinai suteikia tam tikrų spalvų mūsų veiklai. Ačiū jiems už galimybę būti kartu.
Netrukus, jau gegužės mėnesį, vėl laukiame pas mus atvykstančio foto klajoklio Mariaus Čepulio, taip pat vaikiškų knygelių autorės Linos Žutautės, dailininkės Sigutės Ach. Tikiu tuo, kad tokie susitikimai mūsų auklėtinių ir jų artimųjų, atėjusių pasiklausyti protuose bei širdyse kuria negrįžtamus procesus, ugdo, taip pat tobulina asmenybę“.
Knygų apie gamtą autorius ir gamtos fotografas Marius Čepulis pastebėjo, kad paskaitas pačiai įvairiausiai auditorijai skaito keliaudamas po daugelį Lietuvos kampelių. Pagrindiniu savo, pavadinkim tai vojažais, tikslu laiko žmonių mokymą nustoti pagaliau „mylėti“ gamtą…
„Žmonės turėtų suvokti, jog nėra nei gerų, nei blogų gyvūnų, suprasti, kad žmogus jau nėra gamtos dalis, nes jau „išėjęs“ iš gamtos, tad gamtoje turėtų elgtis kaip nuostabus svečias ir jokiu būtu ne kaip šeimininkas“ – savo vizija dalinasi gamtos tyrinėtojas.
„Ypač originalūs klausinėtojai dažniausiai yra ne suaugusieji, o vaikai – pastebi Marius, – klausydami mano paskaitos jie kažkodėl manęs vis klausia kiek man metų, arba kodėl fotografuodamas iš arti plėšrūnus nesu jų suėstas. Vaikams rūpi ko aš bijau, taip pat klausia kiek vanagas turi plunksnų… Aš jų irgi paklausiu kiek boružėlei metų, jei ant jos kiauto yra dvidešimt keturi taškai“.
M. Čepulio parašytos knygos neužsiguli ant prekystalio, kadangi jos parašytos įdomiai, įdėjus daug sekinančio darbo. Visais metų laikais, dieną ar naktį stebint procesus vykstančius gamtoje. Knyga „Metai“ turinti dvi dalis, taip pat knyga „Visa tiesa apie gyvūnus“ bei knyga „Anakonda“ neabejotinai rado savo skaitytoją, beje, „Anakonda“ jau išleista net trečiąjį kartą.
Derėtų pastebėti, jog visos Mariaus knygos yra kokybiškai iliustruotos, tad negalėjau nepaklausti apie foto techniką, kurią jis naudoja savo kūrybiniame procese. Pasak M. Čepulio, foto klajones pradėjo fotografuodamas dar labai primityviais, tarybiniais „Smena“ bei „Zenit“ foto aparatais, tada geresnė aparatūra ir daug kainavo, ir ne visiems buvo prieinama. O kai tik atsirado galimybė įsigijo juostinę „Canon“ kamerą su tinkamais objektyvais. Vėliau, paplitus skaitmeninei fotografijai nusipirko skaitmeninį „Canon‘ą“. O pastaruosius, gal penkis metus savo klajones po gamtą įamžina japonišku “Olimpus“ foto aparatu, turi solidų jam skirtą optikos parką.
„Olimpus“ pasirinkau dėl kelių priežasčių: dėl pigumo lyginant su „Canon‘u“, dėl nedidelio svorio, apie du kartus mažesnio nei „Canon“, taip pat dėl geros stabilizavimo sistemos esančios pačiame foto aparate bei jo objektyvuose. Patinka „Olimpus“ operatyvumas dirbant ir valdymo paprastumas bei ¾ didumo jutiklis, įgalinantis pritraukti net ir tolokai nuo manęs esantį paukštį ar kitą gyvūną. Bet svarbiausias veiksnys lemiantis pasirinkimą vis tik yra gaunama atvaizdo kokybė“, – patikina pašnekovas.
Beje, Marius nuoširdžiai kalba, jog pragyventi iš gamtos fotografijos ir knygų apie gamtą leidybos šiandien praktiškai nebeįmanoma, tad norint kažkaip „suktis“ yra tekę užsiimti net prekyba metalais.
Bėga laikas, keičiasi gyvenimas. Pastaruoju metu gamtininkas užsiima ne vien gamtos fotografija ir edukacine veikla, bet gamtos filmavimu taip pat. Jau trečiąjį sezoną kartu su kūrybine grupe kuria populiaria tapusia televizijos laidą „Gamtininko užrašai“. Be abejo, ši veikla generuoja tam tikras pajamas ir leidžia kūrybingam žmogui toliau dėlioti savo darbo planus.
Pasak Mariaus Čepulio, beje, turinčio gausią šeimą, norint tapti geru gamtos fotografu pirmučiausiai reikia turėti supratingą žmoną, kuri palankiai žiūrėtų į tokią vyro veiklą. Turėti labai didelę kantrybę ir mylėti tai ką darai, taip pat aiškiai užsibrėžtą tikslą tik tuomet gali pasiekti norimą rezultatą. Mat norimo kadro padarymui gamtoje kartais pakanka ir kelių valandų, o būna, jog net savaitės mažoka. Pirmiausia reikia mokėti pasirinkti tinkamą vietą, kurioje tinkamai įsirengti slėptuvę, norint neišbaidyti paukščių daryti šitai reikia būtinai tamsiu paros metu. Brėkštant viskas jau turi būti paruošta darbui. Oro sąlygos gali būti labai įvairios, nes tai suteikia kadrui tikrumo, bet ryškios, labai kontrastingos vidurdienio saulės vis tik derėtų privengti.
Gamtos fotografas ir rašytojas Marius Čepulis
Marius teigia galintis atskirti visas Lietuvoje gyvenančias paukščių rūšis, kurių yra keturi šimtai, o iš viso jis skiria apie tūkstantį pasaulyje gyvenančių paukščių rūšių. Vienus paukščius, anot jo, galima atpažinti pagal giesmę, kitus pagal plunksnas ir panašiai.
Anksčiau Marius daug keliaudavo po pasaulį, apkeliauta visa Europa, yra lankęsis egzotiškiausiuose mūsų planetos gamtos kampeliuose tokiuose kaip Polinezijoje, Mikronezijoje, Palau. Filipinuose, Tailande bei dar daug kur.
Atsisveikinant M. Čepulis prasitarė, jog ir ateityje norėtų savo gyvenimo kelią sieti su gamtos fotografija skirta visuomenės švietimui. Tame jis mato ir prasmę, ir didžiausią tikslą bei dar kartą paragino mus nustoti „mylėti“ gamtą. „Žmogus gamtos mylėti nemoka, niekuomet jos mylėti nemokėjo ir kažin ar kada išmoks. Kai žmogus džiaugsis pamatęs kaip vilkas pjauna kiškį ir džiaugsis dėl vilko, tik tuomet galima bus teigti, kad žmogus jau išmoko mylėti jį supančią gamtą“ – be užuolankų kirto gamtininkas, rašytojas, fotografas Marius Čepulis.
Autoriaus ir Virginijos Subačiūtės nuotraukose gamtos fotografas, rašytojas Marius Čepulis vieši Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime įsikūrusiame „Pojūčių name“.
