Gruodžio 1 d., penktadienį, Marijampolės kultūros centre įvyko spektaklio „Apaštalė“, sukurto pagal Andriaus Vaišnio pjesę, dedikuotą Felicijai Bortkevičienei, premjera.
Gausiai susirinkusi Marijampolės kultūrinė bendruomenė aplodismentais dėkojo režisieriui, pjesės autoriui ir visai kūrybinei grupei.
Scenoje buvo pateikta politikės ir visuomenininkės Felicijos Bortkevičienės, išgyvenusios kelias skirtingas santvarkas, biografijos linija, remiantis dokumentiniais (archyviniais) bei moksliniais (publikuotais) šaltiniais, išryškinant asmenybės, kuri nuolat susidurdavo su persekiojimu, dramatizmą.
Spektaklis „Apaštalė“ pasakoja apie moters atkaklumą ir kantrybę veikiant kenčiančiųjų ir nuskriaustųjų labui, tiesos ir garbės naudai, ginant žodžio ir spaudos laisvę. Veiksmas vyksta 1945 m. spalį, paskutinėmis herojės gyvenimo valandomis: atėjęs Mirties tarnas jai leidžia prisiminti visa, kas nutiko; uždelsus prisiminimais laiką, atvyksta pati Mirtis, siekianti padėti išvengti sovietinio saugumo persekiojimų ir pasitikti jauną sutuoktinį Joną.
2 veiksmų dokumentinę dramą režisavo Vytenis Pauliukaitis, vaidino Milda Mažėtytė–Antanauskienė, Raimonda Alesienė, Remigijus Janušaitis, Ričardas Mockus, Tomas Švedas, Jekaterina Katasonova, Jolita Ryngnga, Daiva Bepirštienė, Saulė Valiukaitė ir Gabija Vaškytė. Scenografija – Deimanto Populaigio, kostiumai ir rekvizitas – Ilonos Abramavičienės ir Rugilės Navickaitės, muzika ir garso takelis – Dariaus Klišio, choreografija – Jekaterinos Katasonovos, šviesų dizainas– Ramūno Krušinsko.
Mintimis apie spektaklio kūrimą pasidalijo aktoriai.
Milda Antanauskienė- Mažėtytė: „Darbas su režisieriumi Vyteniu – didelė dovana, tai tarsi baigti dar vieną akademijos kursą. Tai ir vaidybinė patirtis, ir galimybė stebėti jo, kaip režisieriaus, darbą. Pjesė meistriškai sukonstruota, visiškai apvalyta nuo buities, keli dešimtmečiai permainingos Lietuvos istorijos pristatomi per pagrindinės veikėjos Felicijos priešmirtinius monologus ir dialogus su jau kitu, anapusiniu pasauliu.
Režisierius kūrybinę grupę įvedė į neprilygstamai įkvepiančią repeticijų atmosferą, kuri padeda aktoriams atsiskleisti ir tarsi iš naujo pamilti teatrą.“
Ričardas Mockus: „Pjesė labai įdomi, todėl neprailgo laikas, kurį dirbome. Turėjau kelis vaidmenis, tad darbelio buvo, bet vėlgi – įdomu spręsti problemas. Akivaizdi Vytenio P. patirtis suteikė šarmo pjesei, o ir mums visiems labai pravertė kuriant personažus.“
Jolita Ryngnga: „Didžiulė garbė ir labai svarus faktas mano biografijoje – vaidinti charizmatiškojo režisieriaus V. Pauliukaičio spektaklyje. Sofija Smetonienė – vienas iš mano vaidmenų. Apie prezidentienę žinau ne tik iš knygų, apie jos tvirtą būdą man pasakojo dabar jau garbaus amžiaus, gilios išminties senolė, kurios tėtis bičiuliavosi su prezidento šeima. Tad savotiškai jaučiuosi prisilietusi prie Sofijos S. biografijos emociškai artimiau. Kitas mano vaidmuo – G. Petkevičaitė-Bitė. Savo tvirtumu, savitumu, netgi pomėgiais, šios abi moterys artimos mano pasaulėžiūrai, todėl labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi jas įkūnydama spektaklyje „Apaštalė“. Trečiasis vaidmuo – giedanti, dainuojanti moteris. Artimiau ir negali būti, tai – mano kasdienybė.“
Daiva Bepirštienė: „Šiame spektaklyje vaidinu nuskriaustą moterį, klykiančią moterį ir tarnaitę. Vaidmenys labai nedideli, tačiau charakteringi ir įdomūs. Darbas su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu ir nuostabia komanda padovanojo daug naujos patirties, įspūdžių ir neabejotinai prisidėjo prie mano, kaip aktorės, tobulėjimo.“
Trumpa pokalbį su režisieriumi Vyteniui Pauliukaičiu skaitykite ČIA.
