Dielinės kaime (Marijampolės savivaldybė, Šunskų sen.) įsikūręs gėlių ūkis „Aido gėlės“ šiltuoju metų laiku tampa tikru traukos objektu visiems, norintiems papuošti savo gyvenamąją aplinką ir ne tik įstabiausiais žiedais ar dekoratyvinių augalų kompozicijomis. Mat vilioja puiki augalų kokybė, įvairovė, geros kainos ir malonūs ūkio šeimininkai, nestokojantys ir gerų patarimų, kaip tinkamai auginti ir prižiūrėti įsigytus augalus, kad džiugintų kuo ilgiau.
„Aido gėlės“ – Aido Jasiulevičiaus ir Eglės Kičaitės šeimos verslas, gyvuojantis šiltnamiuose, prisitaikydamas prie šiandieninės rinkos sąlygų.
Gėlių daigai – iš viso pasaulio
Per 20 arų plotą užimančiuose polietileno plėvele dengtuose statiniuose čia daugiausiai auginamos laukui – alpinariumams, balkonams, darželiams, gėlynams – skirtos gėlės.
Aidas Jusiulevičius ir Eglė Kičaitė gėles augina iš sėklų, taip pat siunčiasi iš įvairiausių pasaulio kraštų per Lietuvos firmas daigučius, kuriuos iššaknydina, užaugina jau savo šiltnamiuose. Orientuojasi į ilgo žydėjimo gėles, kurios, persodintos iš šiltnamio vazonėlių į gruntą, būtų atsparios ir visą sezoną išliktų gražios. Naujosios Gvinėjos sprigės (daigai pargabenami net iš Izraelio, Kipro, Etiopijos), petunijos, lobelijos, pelargonijos, begonijos, puikūnai, žydrūnai, fuksijos, našlaitės, tagetės ir kitos gėlės, kol tampa sodų, darželių puošmenomis, čia praleidžia patį sunkiausią ir daug darbo, išlaidų nešantį laiką. Juk parvežtus daigelius reikia tinkamai paruošti prieš sodinant į „paletę“ (daigynėlį), po to, kol prigyja, kas valandą purkšti, o ir vėliau rūpestingai prižiūrėti, kad augalas augtų sveikas, gražiau krūmintųsi, gausiai krautų žiedus.
Šiuo metu šeimos šiltnamiuose auga apie 150 rūšių vasarinių (vienmečių), iš jų apie 20 rūšių daugiamečių augalų.
Šiltnamiai „veikia“ dešimt mėnesių per metus
Šilnamiuose darbas verda dešimt mėnesių per metus: prasideda sausį, o lapkričio 1 d. baigiasi, taigi paskutiniai du kalendorinių metų mėnesiai lieka šeimos atostogoms.
Gėlių ūkio savininkai naujo sezono darbus, kaip minėta, pradeda sausį. Tuomet vyksta sėjimas, po kurio laiko – antraeilis sėjimas, pikiavimas, auginimas, kol pražys, įgaus prekinę išvaizdą ir keliaus pas pirkėją. Vasario mėnesį parkeliauja daigučiai iš Europos ir net Afrikos, kovo mėnesį jie pikiuojami, sodinami į vazonėlius, balandžio mėnesį vyksta intensyvus augimas, priežiūra, taip pat jau ir prekyba prasideda. Gegužė, birželis – prekyba, priežiūra, o birželį jau ruošiamos rudeniui auginti chrizantemos (jas iš daigučių daugina patys). Toliau – ruošimasis ir kitoms rudeninėms gėlėms, o jau lapkričio 1 d. – gėlių ūkio sezono uždarymas. Po dviejų mėnesių pertraukos, sausio pradžioje, prasideda jau naujas ratas, ir taip sukasi viskas kasmet.
Šaltuoju metų laiku šiltnamiai turi būti šildomi. Nelengvas tai darbas, labai brangus. Malkomis kūrenamas krosnis, jei šąla per – 10 laipsnių, reikia kurstyti kas dvi valandos, jei per – 5 laipsius – kas tris. Ir nesvarbu, ar naktis, ar diena, jei nori, kad daigynas žaliuotų, turi negalvoti vien apie ramų nakties miegą.
Balandžio mėnesį, kaip minėta, paprastai prasideda prekyba. Jau nusistovėjo tokia tvarka, kad beveik trečdalis užaugintos produkcijos realizuojama savivaldybių apželdinimui, trečdalis turguose parduodama, o trečdalis iškeliauja iš vietos – patys žmonės atvažiuoja iš vietos: ne tik pigiau, bet ir pasirinkimas didesnis, galimybė pabendrauti, gauti patarimų (čia įsigytos gėlės tikrai niekada nenuvilia: gausiai ir gražiai žydi, iki pat šalnų – lyg ką tik pasodintos). Tapo populiarios ir vazoninės kompozicijos, kuriomis paprastai užsiima Eglė. Į vieną vazoną susodinti keli derantys augalai tampa ir įstaigų, ir namų erdvių puošmena.
Šiltnaminė gėlininkystė labai priklauso nuo oro sąlygų: nėra saulės – nėra augimo. Be to, reikia gana tiksliai apskaičiuoti gėlės pražydimo laiką – pavėlavai, daugybė daigų tiesiog veltui nueina.
Gėlių ūkį paveldėjo uš mamos
Šeima gėlių ūkį paveldėjo iš 2021 m. mirusios Aido mamos. Tiesa, jokiu būdu jie nebuvo šiame versle naujokai: kartu su Audrone Jasiulevičiene abu dirbo per 20 metų.
Buvusi „gryna miestietė“, kaip save vadino A.Jasiulevičienė, Dielinės kaime sodybą su vyru, nusipelniusiu lengvosios atletikos treneriu Jonu Giedriumi Jasiulevičiumi nusipirko 1988 m. Šeima, gyvenusi iki tol Marijampolėje, gėles ir mieste augino. Vyro tėvai turėjo nuosavą namą, tad jau ten Jasiulevičiai pradėjo tą verslą, kurį sėkmingai perkėlė į kaimą. Deja, 1992 m. J. G. Jasiulevičius tragiškai žuvo, palikdamas tarp miškų gražiai įrengtoje sodyboje žmoną vieną. Moteris, buvusi inžinierė mechanikė, daug metų dirbusi ir dabartinėje „Fasoje“, Komunalinių įmonių kombinate, nepalūžusi, tik tvirčiau savo sūnaus petį ėmusi jausti. Nors Aidas su šeima gyveno (kaip ir dabar) Marijampolėje, su žmona įsijungė dirbti šiltnamiuose. Ir tebedirba spręsdami iškilusius sunkumus, džiaugdamiesi savo sąžiningo darbo rezultatais.
Autorės nuotraukos.
Tikrai ŠILTAS šiltnamis! Naudojamės jo paslaugomis jau ne vienus metus. Šeimininkė geranoriška, dėmesinga, patarianti, maloniai bendraujanti savo darbo profesionalė! Labai ačiū už tai ir – SĖKMĖS!