Kultūra yra tarsi priemonė, kuri leidžia kurti ryšius tarp įvairių žmonių, atrasti tarpusavio bendrystę ir pažinti skirtumus. Marijampolės kultūros centras pastaraisiais metais, įgyvendindamas projektą „Kultūra visur“, siekė įtraukti įvairias visuomenės grupes į kultūrines veiklas, paskatinti toleranciją ir bendruomeniškumą.
Apie 70 proc. žmonių mūsų visuomenėje vis dar jaučiasi nejaukiai kalbėdami su neįgaliaisiais. Galima daryti prielaidą, jog to priežastys – nepakankamas bendrų veiklų kūrimas, sunkumų ir negalių nepažinimas. Kultūros centro savanorių komanda matydama tokią situaciją pastebėjo, jog asmenų su negaliomis ir sunkumais įsitraukimas į kultūrinį gyvenimą dažniausiai yra uždaras, o viešose vietose siūlomos veiklos ne visada pakankamai pritaikytos. Tad siekdami kultūrines veiklas paversti įtraukesnėmis ir norėdami per jas burti bendruomenę įgyvendino Europos solidarumo korpuso programos finansuotą projektą „Kultūra visur“.
Pirmuoju projekto etapu buvo vykdoma daugybė užsiėmimų: molio, teatro, fotografijos, poezijos, garso dirbtuvių, kurios organizuotos visur: skirtingose erdvėse, partnerių patalpose. Tuo buvo siekiama kuo daugiau kultūrinių veiklų pristatyti sunkumų ir negalių turintiems bendruomenėms nariams, pademonstruojant, kad vėliau atvykstant į kultūros centrą tokias paslaugas taip pat galima gauti.
Antruoju projekto etapu buvo sukurta unikali paroda „TARP“, viena iš nedaugelio Lietuvoje, pritaikyta fizinę, klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Jos tikslas – skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalią turinčių asmenų, pasitelkiant meninę kūrybą.
Pagrindinė parodos kuratorė, savanorių komandos lyderė Rugilė Navickaitė teigė: „Parodą paskatino suorganizuoti idėja ir žmogaus istorija, kuri įkvėpė ją pateikti kitaip ir pristatyti visuomenei. Taip pat atliktas tyrimas: ,,Meno prieinamumas negalią turintiesiems regione“, po šio tyrimo supratau ir įsigilinau į problemas egzistuojančias Marijampolės mieste.“
Parodoje buvo galima išvysti keramikos, fotografijos ir garsų sintezę. O jos heroje tapo Rūta – fizinę negalią turinti jauna moteris. „Tai, ką norėjau ištransliuoti apie negalią, manau, pavyko Rugilės lūpomis ir mintimis, molio kūriniais ir komandiniu darbu“, – teigė Rūta. Ji taip pat papasakojo apie parodos atsiradimą: „Kai kartą susitikom kavos Kačių kiemelyje, labai tikėjau jos sumanymu ir mintimis apie tai, jog paroda gali būti pritaikyta žmonėms, turintiems negalią, apie negalią ir galią turintiems. Menas kaip tiltas tarp žmonių, kuris suvienija, suburia, leidžia pažinti.“
„Nuo idėjos gimimo iki įgyvendinimo praėjo apie metai laiko, bet kiekviena diena ir sutikti žmonės, buvo patirtis. Tai, ką kartu sukūrėme atidarymo metu yra neapsakoma: bendrystės jausmas buvo labai stiprus“, – teigia Rugilė. Parodos atidarymas žavėjo meniniais pasirodymais: šokio performansu, kurčiųjų muzikine programa, pučiamųjų garsais. Parodoje pristatyta ir unikali Rūtos gyvenimo istorija. „Kartais jaučiausi per daug atvėrusi savo jausmus, bet jie yra tikri ir išgyventi. Jei šis atvertas jausmas leis suprasti kas yra „Tarp“ – būsiu labai laiminga“, – pasakojo Rūta.
Po parodos atidarymo visuomenėje atsirado dar didesnis susidomėjimas šia tematika. Norima, kad tai taptų įkvėpimu kitiems kūrėjams. Sukurtą parodą planuojama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.
Pritaikymas, prieinamumas prasideda nuo susikalbėjimo ir bendravimo, vienas kito pažinimo, empatijos. Visuomenėje vis dar turime problemų, susiduriame su siauru požiūriu, sunku išlaisvinti žmones, tačiau rengdami panašius projektus ir veiklas galime augti. Tokios patirtys, įkvėpimas, istorijos pateiktos per meną didiną pilietiškumą, kultūros, kitų skirtumų ir bendrybės atradimą.
