Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su grasia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes.
Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš beveik Viktorijos Oginskytės – Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė.
Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. ,,Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas paslėpęs raitelį šulinyje, o žirgą pašiūrėje. Priešai bėglio neradę. Pasirodo, tai buvęs pats kunigaikštis Oginskis. Jis išsivežęs Tadą į Volynės pilį. Iš ten jau grįžęs į Veisiejus ne kaip baudžiauninkas, o kunigaikštis Oginskis. Jis tapęs Veisiejų dvaro savininku. Pastatęs mokyklą ir pradėjęs statyti bažnyčią. Bet neužbaigęs, nes nukritęs nuo pastolių ir miręs. Prieš mirtį spėjęs bažnyčios sienoje užmūryti lobius. Naktimis jis atšuoliuojąs per Ančios ežerą ant žirgo patikrinti, ar tebėra paslėpti turtai…“ (Cituota legenda iš leidinio ,,Po Dzūkijos dangumi“, Kaunas, 1994 m.).
Panašią legendą esu užrašęs iš alvitietės S. Stumbrienės, tarnavusios Paežerių dvare. Pasak jos pasakojimo, Gauronskiai neturėjo vaikų ir į dvaro pakajus priėmė liokajuką, našlaitį, dvaro vežėjo sūnelį. Užaugusį išleido į mokslus Varšuvoje. Po 1914 – 1918 m. karo buvęs liokajus grįžo į Alvitą aptekęs turtais.
Veisiejų dvarą Zigizmundo Gauronskio sūnus Vladimiras pardavė Bagdonui Oginskiui.
Neturime Natalijos Gauronskos portreto, bet, tikėtina, savo grožiu ji nenusileido motinai. Apie ją V. Moravskis knygoje ,,Iš visur po truputį“ (Vilnius, 2009 m.) rašė: ,,Labai ankstyvoje jaunystėje gyveno galbūt pati gražiausia visoje Lietuvoje ir Lenkijoje moteris. Tokia visų apie ją buvo nuomonė. Kas gi išdrįs moters žavesį paliesti? Kas gali aprašyti tikrąjį kūno grožį, ryškiu taurios sielos spindesiu atgaivintą, dorovingumu garbingos moters kuklumu apgobtą. Kadaise mačiau ją – ištekėjusią moterį, mergiško drovumo nutviekstą, baugščią, kaip ryto gazelė, virpančią, kaip gegužės lapelis ar mažutė ant silpno kotelio pakabinta gėlelė, kai į aukštuomenės balius eiti turėdavo, kai esant vienodai tiek vyrų, tiek moterų nuostabai, tik pagrįstos pagarbos tikėtis galėjo. Toji ponia, tapusi našle, vėliau iš meilės ištekėjo už kunigaikščio Tado Oginskio, Lasockytės sūnaus. Pasaulis jam tų vedybų pagrįstai pavydėjo, nes juk labai retai kada didelis moters grožis ir dora vaikšto kartu.“
1850 m. Natalijos Oginskytės vyras Zigizmundas Gauronskis įsigijo Aštriosios Kirsnos dvarą. Čia vystė ūkį, valdydamas 1850 margtų žemės, pastatė plytinę, spirito gamyklą, malkinę, malūną, lentpjūvę. Šiuo metu dvarą gražiai tvarko savininkas Naglis Narauskas, mielai palydintis svečius po dvarą ir parką.
Vasarą kviečiu pakeliauti Oginskių ir Gauronskių keliais į Suvalkiją ir Dzūkiją šiuo maršrutu: Paežeriai, Rudamina, Leipalingis, Veisiejai, Kapčiamiestis.
