Elžbieta Habsburgaitė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1454–1505 m., karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero žmona.
Elžbieta gimė 1437 m. Vienoje Alberto II, Austrijos kunigaikščio, netrukus tapusio Vengrijos, Čekijos ir Romos karaliumi, bei Elžbietos Liuksemburgietės šeimoje. Būdama dvejų metų neteko tėvo, penkerių – motinos. Augo globojama imperatoriaus Frydricho III Habsburgo. Trylikametė buvo sužadėta su Saksonijos kurfiursto sūnumi Frydrychu, bet vedybos iširo. 1454 m. vasario 10 d. Elžbieta ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio. Santuoka susiklostė laimingai. 1456 – 1483 m. Elžbieta Kazimierui pagimdė šešis sūnus ir septynias dukras. Po savo brolio, Čekijos ir Vengrijos karaliaus, Vladislovo Pomirtinio mirties 1457 m. Elžbieta įgijo paveldėjimo teisų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Lenkijos karūną vienas po kito paveldėjo jos sūnūs: Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis. Du pastarieji prieš tai buvo išrinkti Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais. Elžbietos sūnūs padarė bažnytinę karjerą: Frederikas tapo kardinolu, o Kazimieras – šventuoju. Elžbieta mirė 1505 m. rugpjūčio 30 d. Krokuvoje, palaidota Krokuvos Vevelio katedroje.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Elžbieta Habsburgaitė.
Dalininkas – Artūras Slapšys.
