Vos prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, kruvinas nekaltų civilių gyventojų žudynių šleifas nuvingiavo Lietuvos pakraščiais, nuo Gargždų iki Vištyčio. Nuo vokiškųjų okupantų, taip lauktų išvaduotojų nuo raudonojo maro, kulkų Alytuje mirė keli šimtai nekaltų lietuvių, ugnyje suliepsnojo Ablingos kaimas Žemaitijoje, tačiau skaudžiausiai karo pradžioje nukentėjo Lietuvos piliečiai žydai. Naujieji okupantai išleido įsakymą, kad nuo žydų ir komunistų būtų išvalytas Lietuvos–Vokietijos pasienis. Karo aukų masinės kapavietės jau birželio 24 d. supiltos Gargžduose, liepos pradžioje Jurbarke, Kudirkos Naumiestyje, Pilviškiuose, Vilkaviškyje, Virbalyje, Kybartuose, Vištytyje ir Kalvarijoje, prie Orijos ežero.
Šiais metais minime 80-ąsias Holokausto pradžios metines. Lietuvoje, skirtingai nei didžiosios Europos dalyje, Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamos vietos. Per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius visiškai sunaikintos gausios miestų ir miestelių žydų bendruomenės.
Šiems skaudiems istoriniams įvykiams prisiminti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais inicijavo nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2021“. Lietuvoje yra žinoma ir paženklinta daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudymo vietų. Marijampolės apskrityje tai Šešupės slėnis, Orijos kaimas.
Liepos 4 d. teko keliauti Atminties ir gyvybės keliu Jurbarke, o liepos 9 d. – Kalvarijoje. Minėjimo dalyviai susirinko Kalvarijos sinagogų komplekse, kur aidėjo smuiko ir merginų ansamblio tamsiais rūbais melodijos. Išsirikiavusi kolona pajudėjo miesto centran, kur persėdę į autobusus nukeliavo prie Orijos memorialo. Sunkiais akmeniniais laiptais kopdami minėjimo dalyviai saujose spaudė Atminties akmenėlius su nužudytų žydų pavardėmis. Mitinge nuskambėjo ypač jautri Lietuvos žydų litvakų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kalba. Sovietmečiu žydų masinės kapavietės buvo pažymimos kaip vietos, kur fašistiniai budeliai ir jų talkininkai lietuviai buržuaziniai nacionalistai nužudė (dažnai skelbiamas padidintas aukų skaičius. Autoriaus pastaba) taikius tarybinius piliečius. Žydų bendruomenės pirmininkė atkreipė Kalvarijos mero dėmesį į netvarkingus iškrypusius laiptus, o Holokausto aukų kapavietėje ji pasipiktino išvydusi kryžių su nukryžiuoto Kristaus skulptūra, liaudiškai mūkele vadinamą. Kapavietėje dunkso sovietinė gniaužtų kumščių skulptūrinė kompozicija. „Aš nieko neturiu katalikų ir krikščionių simboliams jokių priekaištų, bet šioje vietoje jie netinkamai pastatyti“, – sielvartavo oratorė. Iš tiesų prie Holokausto aukų kapavietės Orijos kaime neteko matyti informacinių stendų, kur žydų ir lietuvių kalbomis būtų informacija apie čia vykdytas masines žudynes. Tokių stendų jau yra Vilkaviškio savivaldybėje, Vilkaviškio mieste ir Baltrušių kaime (Šakių savivaldybė). Savo atsakomoje kalboje meras pažadėjo atsižvelgti į išsakytus priekaištus, sakydamas, kad jam pradėjus vadovauti rajono savivaldai jis jau rado tokią aukų kapavietės būklę.
Prie Orijos ežero, Smalininkų kaime, tą kruviną dieną į masinę kapavietę žiauriai nužudyti atgulė apie 100 žydų ir lietuvių . Egzekucijai vadovavo SS sturmbannfuhreris Hansas Joachimas Bohmes (Biomė), Tilžės operatyvinio būrio vadas. Nelaiminguosius į žudynes lydėjo ir sušaudymo vietą saugojo vietiniai policininkai lietuviai.
Eitynių dalyviai Kalvarijos miesto muziejuje dalyvavo Arūno Bubnio knygos „Holokaustas Lietuvos provincijose“ pristatyme. Išsamų dokumentuotą leidinį, nušviečiantį masines žydų žudynes Lietuvoje, pristatė Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų komisijos Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris, jo pavaduotoja Ingrida Vilkienė. Savo požiūrį į Holokaustą Lietuvoje lietuviškai išsakė JAV ambasados darbuotojas Renė Silba, Kalvarijos muziejaus kuratorius istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos gimnazijos Tolerancijos centro vadovė istorikė Arūnė Vaičiūnaitė-Levuškinienė. Atminties kelio renginyje dalyvavo ir vienintelis išlikęs Kalvarijos žydas Moisiejus Segalis. Pasak istoriko A.Totoriaus, Moisiejus buvo žydo ir lietuvės sūnus. Eisenoje į masinių žudynių vietą jį motina nešė ant rankų ir verkdama išprašė iš budelių malonės. Vaikelis augo pas giminaičius, motina po karo grįžo į Marijampolę, išlikusi gyva koncentracijos stovykloje.
Autoriaus nuotraukos.
