Šiandien pasižvalgysime po Baltijos jūros pakrantę, aplankysime kurortus ir pakeliui esančius miestelius. Iš Liubeko Travemundės sukame į Timmendorfer Strand miestelį. Tiek ten to ir sukimo – apie 8 km. Per metus šis miestas priima per milijoną penkis šimtus tūkst. turistų ir yra vienas iš žaviausių bei spalvingiausių Baltijos pajūrio kurortų. Jau 1911 m. čia buvo apie 130 viešbučių, svečių namų, užeigos namų ir privačių savininkų pastatų. Timmendorfer Strand centre vis dar galima pamatyti ankstyvosios statybos svečių namus ir vilas. Mieste gausu fontanėlių, žaliųjų zonų. Pasivaikščioti medžių lajos pavėsyje besižvalgant į niekur neskubančius turistus ar gurgšnoti kavą, įsitaisius kur nors prie fontano, bei kvėpuoti jūros gaivos oru – vienas malonumas…
Tai kur pliažas, jūra? Prašom. Išduosiu paslaptį. Kai čia lankėmės, buvo spalio pirmoji diena. Ar radome pajūryje poilsiautojų? Žinoma.
Niendorf – per 3,5 km tenutolęs nuo Timmendorfer Strand ir priklausantis šiai savivaldybei. Be puikaus paplūdimio, Niendorfe įkurtas žvejybos ir jachtų uostas. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje žvejyba, daugelį metų vaidinusi svarbų vaidmenį Niendorfe, smarkiai sumažėjo įvedus žvejybos kvotas Baltijos jūroje. Bet ir šiuo metu čia pilna restoranėlių, kurių pagridinis patiekalas – žuvis.
Neustadt in Holsten – miestelis Ostholšteino rajone, Baltijos jūros pakrantėje, Šlėzvige-Holšteine. Jį 1244 m. Įkūrė Adolfas IV von Šauenburgas – tas pats grafas, kuris įkūrė ir Kylį. Jis, siekdamas pažangos kaimo vietovėje, įsteigė ekonominį centrą, kad galėtų vystyti prekybą Baltijos jūra. Buvusi Neustadt gyvenvietės struktūra su miesto bažnyčia, turgaus aikšte ir jungiamosiomis gatvėmis yra išlikusi lig šiol. Dar vienas įdomus faktas: prasidėjus laivų statybos bumui, Neustadte buvo statomi karo laivai Danijos laivynui. Didžiausias laivas, pristatytas į Danijos karalystei, buvo „Frederik III“ (pavadintas karaliaus Friedricho III vardu), pristatytas 1649 m., kuris buvo ginkluotas nuo 86 iki 100 patrankų ir talpino 500 vyrų.
Ir, kaip visuose pasakojimuose apie dabartinės Vokietijos miestus, tai karai, tai marai, tai gaisrai šimtmečių istorijose, bet su laiminga pabaiga – aš čia lankausi dabar ir, viską matydamas, jums pasakoju.
Griomitzas (Grömitz) – savivaldybė ir Baltijos pajūrio kurortas Ostholšteino rajone Šlėzvige-Holšteine. Jis yra vienas seniausių kurortų prie Baltijos jūros, veikiantis nuo 1813 m. Be XIII amžiaus bažnyčios, šioje vietoje nėra istoriškai reikšmingų vietų. Jau 1400 m. Grömitzas turėjo jūrų uostą ir prekiavo su Trave esančiais uostais: Liubeku, Travemiunde, Oldesloje taip pat ir su kai kuriais Danijos miestais. Uostas pasinaudojo natūraliais smėlio krantais. XVII amžiuje uosto veikla apmirė, o tai reiškė, kad tolimoji prekyba prarado savo svarbą. Grömitzas kukliai užėmė vieną pagrindinių Hanzos sąjungos prekybos prekių – sūdytą silkę statinėse, kuri buvo eksportuojama iš Neustadt uosto. Šio metu kurortas patrauklus turistinis miestas su gausybe prabangių viešbučių, kavinių ir restoranėlių, ypač mėgiamas buriuotojų. Jiems čia sudarytos puikios aktyvaus poilsio sąlygos, uostas, specializuotos parduotuvės ir net jaunųjų buriuotojų apmokymo bazės. Ša, tik niekam nesakykit, kažkodėl dauguma barų kurorte pradeda darbą tik nuo 16 val. Iškilo dilema, kur iki šio laiko degustuosime alų?
Vos už poros kilometrų nuo Griomitzo puikuojasi Cismaro vienuolynas – buvusi benediktinų abatija (1245–1561 m.) Cismar mieste, Grömitzo savivaldybėje, Šlėzvige-Holšteine. Šiandien veikia kaip Šlėzvigo-Holšteino valstybinio muziejaus filialas. Tai taip pat vienas svarbiausių ankstyvosios gotikos pastatų Liubeko regione, su vienu seniausių išlikusių sparnuotų altorių. Čia reguliariai rengiamos specialios parodos, kurios daro jūsų apsilankymą dar patrauklesniu. Aplink vienuolyną yra pėsčiųjų takai, kurie, be kita ko, veda prie Baltijos jūros, esančios tik už penkių kilometrų.
Jeigu dar nenusibodo jūra su tais jos kurortais, tai užsukime į dar vieną pajūrio kurortą – Dahme. Jau taip yra mažai informacijos apie šį kurortą, bet supratau kodėl. 1962–1976 metais čia buvo JAV amerikiečių žvalgybos padalinys „Jūrų saugumo grupė”, kuris to meto mobiliąja įranga stebėjo karinę zoną Vustrovo pusiasalyje, kuri tuo metu buvo VDR teritorijoje. Todėl jokia informacija apie šią vietovę neteikiama. Dahmės pliažai su visa apimančia kurortine struktūra užgimė tik paskutiniais dešimtmečiais, todėl miestas labai jaunas, bet patrauklus.
Na, ar išsirinkote labiausiai patikusį? Manau, kad ne. “Nepačiupinėjęs” – nesuprasi, juk būtina apsilankyti patiems, kad galėtumėte vertinti. Juolab kad tai dar ne viskas. Turiu jums paruošęs dar kelis simpatiškus miestelius, prigludusius Baltijos pajūryje, Šlėzvige-Holšteine.
Kad neperkaistumėte saulėje šiltuose Baltijos paplūdimiuose, aplankykime Eutiną, miestą, įsikūrusį tarp dviejų Didžiojo ir Mažojo Eutino ežerų. Miestą nuo XII a. formavo olandų imigrantai naujakuriai. 1156 m. Eutinas tapo Liubeko (kunigaikščio) vyskupų turgaviete ir rezidencija, o 1257 m. gavo miesto chartiją. Svarbiausias lankomas objektas šiame mieste – Eutino pilis.
Eutino rūmai Eutine Ostholšteine sudaro kultūros centrą ir miesto branduolį, o kartu su Gotorfo (jau lankėmės) ir Glücksburgo (dar tik lankysimės) pilimis yra vienas iš svarbiausių pasaulietinių pastatų Šlėzvige-Holšteine. Keturių sparnų kompleksas iškilo iš viduramžių pilies ir kelis šimtmečius buvo išplėstas į rezidenciją. Pilis iš pradžių priklausė Liubeko kunigaikščiams-vyskupams, vėliau ji tapo Oldenburgo kunigaikščių vasaros rezidencija. Pilis buvo reguliariai apgyvendinta iki XX amžiaus, interjeras iš esmės išsaugotas iki šių dienų. Šiandien pilyje yra muziejus ir ji yra atvira visuomenei.
Autoriaus nuotraukos.
(Bus daugiau)
