„Jau bijau namuose įjungti skalbimo mašiną ar lygintuvą, kad nepradėtų iš ten šaukti, rėkti, rypuoti: Ak, kaip blogai, ak, ką padarė tas karantinas su mumis…“ – juokauja Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistas gydytojas kardiologas Vitas VYŠNIAUSKAS, su kuriuo šįkart kalbamės apie tą patį karantiną – užsitęsusį, pabodusį, varantį iš proto ir… naudingą. Taip taip!
Tiesioginė viruso įtaka
„Kokia COVID-19 įtaka žmonėms, apskritai visų mūsų gyvenimui?“ – kalba V. Vyšniauskas. Gydytojas nurodo dvi šios įtakos rūšis: 1) tiesioginė viruso įtaka žmonėms; 2) netiesioginis poveikis fizinei sveikatai, ekonomikai, ekologijai, mentalinei būklei.
„Šis virusas yra naujai atsiradęs, labai patogeniškas, greitai plintantis, turi nepalankią eigą, – sako medikas. – Apie 80 proc. juo užsikrėtusių serga nesunkiai, 20 proc. sunkiai, keli – labai sunkiai. Patekęs per kvėpavimo takus kontakto būdu, pramuša imuninę sistemą, taigi pasekmės labai sunkios: pažeidžiami visi vidaus organai, širdis, netgi oda. Tokio patogeno dar nebuvo. Ir tai tikrai egzistuojantis virusas, sukeliantis sunkią ligą, lemia palyginti daug mirčių.“ Statistika labai iškalbinga: Marijampolės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo šių metų pradžios iki gegužės mėnesio gydyti 59 „Covid-19“ liga sergantys ligoniai, 22 (37 proc.) iš jų mirė. Kitomis ligomis sergančių gydyta 163 ligoniai. Iš jų mirė – 24 (14,7 proc.).
Netiesioginis viruso poveikis
„Netiesiogiai viskas, kas susiję su „Covid-19“, turi taip pat labai didelį poveikį. Pandemija, karantinas, izoliacija paveikia žmonių elgesį, gyvenseną, veikia mentalinę sveikatą, jau nekalbant apie ekonomiką (sustoja gamyklos, stringa arba išvis iš rikiuotės išeina paslaugų sektorius), ekologiją“, – sako V. Vyšniauskas.
Tai, kas vyksta visame pasaulyje dėl „Covid-19“ siautėjimo, drąsiai galima prilyginti kataklizmams, o, kaip žinia, apskritai įvairūs kataklizmai (žemės drebėjimai, atominių elektrinių avarijos, terorizmo išpuoliai ir t.t.) turi neigiamą poveikį sveikatai. „Tai sukelia simpatinės nervų sistemos aktyvavimą, – kalba gydytojas. – Padidėja infarktų, insultų, aritmijų. Reikia turėti omeny, kad visos katastrofos buvo (yra) be jokių karantinų: žmonės buvo kartu joms vykstant. O kaip su „Covid-19“? Čia yra karantinas, griežti bendravimo ribojimai. Visi sako: kaip blogai, kaip tai neigiamai veikia sveikatą! Ar tik neigiamai? Kaip yra iš tikrųjų?“
Teigiamas karantino poveikis
„JAV buvo atliktas tyrimas, – pasakoja V. Vyšniauskas, – kuris nagrinėjo netiesioginį pandemijos poveikį sveikatai. Tyrimas buvo vykdomas 13 valstijų, 20 universitetinių ligoninių centruose 2019 m. 100 dienų iki ir po karantino. Buvo stebimi tie pacientai, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas (aritmija). Tyrimo rezultatai gerokai nustebino. Per 100 pandemijos karantino dienų gyvybei pavojingų aritminių įvykių sumažėjo net 32 procentais. Be to, tyrimas parodė, kad kuo griežtesnis karantinas, tuo mažiau fiksuota aritmijų. Net 39 proc. skiriasi tarp griežto ir mažiau griežto karantino, negriežto karantino nenaudai. Tyrėjų išvada vienareikšmiška: tokie rezultatai rodo realaus gyvenimo stresų įtaką sveikatai!“
Buvimas tarp žmonių – stresas!
Buvimas tarp žmonių, bendravimas – ne vien malonumas, deja, tai – ir pats tiesiausias kelias į stresą. „Mes gyvename Žemėje, bendraujame su žmonėmis, o ne su angelais, – sako V. Vyšniauskas, – gyvename tarp žmonių, tad vertėtų pasidomėti, kokiu būdu žmogus tapo žmogumi.“
Gydytojas apžvelgia žmonijos raidą nuo pirmykščių laikų. Žmonių (homo) genties kelias iki šių dienų (mokslas nustatęs egzistavus daugybę šios genties rūšių bei porūšių, nors jų išnykimas užklotas net ne dešimtimis ir net ne šimtais tūkstančių – milijonų metų) buvo ilgas ir ne toks jau lygus. Natūralios atrankos būdu išliko stipriausi? Kaip vyko ta vadinamoji natūralioji atranka? „Pačiu žiauriausiu būdu: buvo žudomi žemiau stovintys, siaurinama jų gyvenamoji vieta, varomi į kampą jie nyko, – pasakoja medikas. – Protingo žmogaus (homo sapiens) genuose yra užkoduotas žiaurumas, atėjęs per milijonus evoliucijos metų.“ Taigi, nors humanizmo idėjos viešai eskaluojamos, nereikia realiame bendravime pamiršti liūdnos sentencijos: „Žmogus žmogui yra vilkas…“
Karantinas – ir geri, ir blogi dalykai
„Ir teigiamų, ir neigiamų emocijų yra visur, – sako V. Vyšniauskas, – o emocinė būklė, afektai veikia mūsų sveikatą, tas ligas, kurioms esant labiau aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri yra atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu. Tai įrodo tyrimas.“
Visiems žinomos tiesos: darbinis aktyvumas – sveikatos veiksnys, išsekimas, pervargimas, tinginiavimas – jau neigiami sveikatai dalykai. Atitinkamas socialinio gyvenimo lygmuo, išsilavinimas, leidžia atitinkamai viską priimti, suvaldyti emocijas, labai svarbūs ir šeimyniniai ryšiai (du trečdaliai gyvenimo – šeimyninėje aplinkoje) – jie gydo, griauna. Taip pat ir fizinis aktyvumas, sportas, fizinės formos palaikymas… Visi šie dalykai ir karantino metu labai svarbūs. Tiesa, kaip pastebi medikas, medicininės pagalbos prieinamumas per karantiną prastesnis. Ir medikų konsultacijų sumažėjo. O štai dejavimo padaugėjo. Net ir tarp medikų. „Kai yra girdimas gydytojų dejavimas, tokiais atvejais norisi paklausti: gal jie negerai savo specialybę pasirinko, nes ligoninėse yra skausmas, ligos, mirtis, kančia. Gal tuomet miškininku geriau būti: tuomet nereikėtų patirti streso, išklausant ligonių dejavimus, aimanas, stebint jų akyse klaiką, vietoje to būtų galima būtų palaimingai žavėtis paukščių sezoninėmis meilės giesmėmis, kvėpuoti tyru oru!“ – sako V. Vyšniauskas, pabrėždamas, kad visose gyvenimo situacijose būtina matyti abi puses – teigiamą ir neigiamą.
Na, o karantinas, be visa kita ko, – galimybė atsiriboti nuo negatyvaus bendravimo sukeliamų stresų, taigi ir geri, ir blogi dalykai eina kartu, bet ne lygiagrečiai…
Autorės nuotraukoje – gydytojas Vitas Vyšniauskas.
