Girdenis – Nalšios kunigaikštis, Polocko kunigaikštis 1264 – 1267 m.
Girdenis pirmą kartą minimas 1260 m. kaip Mindaugo akto, kuriuo šis perleido Lietuvos sosto paveldėjimo teisę Vokiečių ordinui, jei mirtų be įpėdinių, liudininkas. Kai kurie istorikai abejojo šio akto autentiškumu, nors tokio paveldėjimo teisės užrašymas viduramžiais buvo gana įprastas. Taip pat manoma, kad šis aktas ir jo liudininkų sąrašas galėjo būti sudarytas dar 1253 m. , Mindaugo karūnavimo proga, nes iš Vokiečių ordino pusės jį liudijo tik iki 1253 m. pareigas ėjęs Livonijos magistras Andrius Štirlandas. Šiame akte Girdenis jau įvardijamas su jo valdas nurodančiu prievardžiu – ,,Girdenis iš Nalšios“. 1263 m. kitam Nalšios kunigaikščiui Daumantui nužudžius karalių Mindaugą, Girdenis stojo Mindaugo sūnaus Vaišalgo pusėn ir tapo didžiausiu Daumanto priešu. 1264 m. Vaišalgas (ar pats Girdenis, veikdamas jo naudai) išvijo iš Polocko po perversmo Treniotos paskirtą vietininką Konstantiną, kuris, nužudžius Treniotą, ieškodamas paramos, spėjo perleisti Vokiečių ordinui Rytų Latgalą (Rėzeknės sritį). Naujuoju Polocko kunigaikščiu tapo Girdenis. Tuo tarpu Nalšioje dar laikėsi Daumantas su savo šalininkais. Dėl to neturėdamas patikimo teritorinio ryšio su centrine Vaišalgo valdžia, Girdenis buvo priverstas 1264 m. gruodžio 28 d. sudaryti taikos sutartį su Vokiečių ordino Livonijos magistru Konradu Mandernu bei Rygos miestu, kuria irgi patvirtino Vokiečių ordino teises į Rytų Latgalą. 1265 – 1266 m. žiemą Daumantas su savo šalininkais iš Nalšios pabėgo į Pskovą, kur netrukus buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu. Iš Pskovo jis atnaujino karą prieš Girdenį. 1266 m. birželį Daumantas su savo kariauna puolė ir nusiaubė Girdenio valdas Nalšioje, paėmė į nelaisvę Girdenio žmoną Eupraksiją (kuri Daumantui buvo teta) ir du jo sūnus. Girdenis kartu su Gotartu, Liumbiu, Liugaila ir kitais jam pavaldžiais kunigaikščiais puolė vytis su grobiu besitraukančią Daumanto kariauną. Pasivijo juos tik tada, kai jau jie buvo persikėlę per Dauguvos brastą. Įkandin bandė keltis ir Girdenis su kariauna, tačiau Daumantas ties brasta juos sumušė. Mūšyje žuvo Gotartas ir kiti kunigaikščiai, daug lietuvių nuskendo Dauguvoje, o pačiam Girdeniui pavyko pabėgti. Po to Daumantas surengė dar du sėkmingus žygius į Girdenio valdas Lietuvoje 1266 – 1267 m. žiemą ir 1267 m. gegužės – birželio mėnesiais. Pastarojo žygio metu Girdenis žuvo . Daumanto į nelaisvę paimti jo sūnūs buvo atiduoti į vienuolyną. Vienas jų, Andrius, 1289 m. buvo įšventintas Tverės vyskupu, kuriuo išbuvo iki 1316 m., tada grįžo į vienuolyną baigti savo dienų (mirė 1324 m.).
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Girdenis.
Dailininkas Artūras Slapšys.
