(Tęsinys)
Pažintinė kelionė po Hamburgą. Na štai, kai jau viską turime ir žinome, pradedame pažintinę kelionę po Hamburgą…
Unikaliu Köhlbrandbrücke (Kiohlbrando tiltas) Hamburge važiuoti teko ne kartą. Tai antras pagal ilgį automobilių kelio tiltas Vokietijoje (ilgiausias Elbmarsch), kurio ilgis 3618 m, kelio aukštis – 53 m virš vidutinio Elbės potvynio lygio. Gelžbetoninių stulpų, laikančių tilto konstrukciją, aukštis – 135 m. Dėl savo aukščio Köhlbrando tiltas yra gerai matomas ir šiuo metu yra Hamburgo miesto simbolis. Tiltas buvo pastatytas 1974 m., projektuotas inžinieriaus Paulo Boué ir architekto Egono Juxo. Dėl didelės pakabos virvių vibracijos, lietaus ir vėjo įtakos tiltas buvo rekonstruotas – sudėti vibracijos slopintuvai. Tilto remontas baigtas 2016 m., kainavo 61 mln. Eur. Šiuo metu vėl atsirado kažkokios problemos ir eismas juo laikinai sustabdytas. Girdėjau gandus, kad jį žada visai išmontuoti. Pagyvensim – pamatysim.
Štai Elbės filharmonija, iškilmingai atidaryta 2017 m. sausio 11 d. Kadaise itin prieštaringai vertinta „Elbphilharmonie“ tapo naujuoju Hamburgo orientyru. Tai tikrai ne tik vaizdinga. Pastatas atrodo skirtingas kiekvienu kampu, bet vis tiek puikiai tinka Hamburgo miesto vaizdui. Vienas dalykas, kurį tikrai turite žinoti, yra pastato slapyvardis: Elphi. Kadangi „Elbphilharmonie“ yra toks ilgas ir ne taip lengva ištarti žodį, „Elphi“ yra labiausiai žinomas terminas. 18 000 tonų plieno sunaudota „Elphi“ statybai. Palyginimui – Paryžiaus Eifelio bokštą sudaro 7300 tonų plieno. „Elbphilharmonie“ didžioji salė yra 40 000 kubinių metrų ir įkurdinta 110 m aukštyje. Be šios didžiosios salės, yra dar dvi mažesnės koncertinės salės. 12 500 tonų – tokia sunki didžioji „Elbphilharmonie“ salė, kad būtų užtikrinta visiška garso izoliacija, kuri sukuria unikalią kambario akustiką. Taip pat dėl unikalios akustikos „Elbphilharmonie“ didžiojoje salėje buvo sumontuota daugiau nei 10 000 individualiai pritaikytų sienų dangų iš gipso pluošto. 1761 atraminiai poliai įtvirtina sunkųjį pastatą žemėje.
Ilgiausias eskalatorius yra 82 metrų ilgio ir veda iš įėjimo į „Elbphilharmonie“ aikštę. Kelionė trunka apie 2,5 minutės, o svečiai nusikelia į 37 metrų aukštį.
„Elphi“ stiklo fasado plotas yra 16 000 kvadratinių metrų. Palyginimui – tai yra šiek tiek daugiau nei du futbolo laukai greta. Beje, „Elbphilharmonie“ stiklo konstrukcija susideda iš 1100 skirtingų formų stiklo elementų. „Elbphilharmonie“ yra ne tik koncertų vieta ir viešbutis, bet ir gyvenamasis pastatas. „Elfyje“ iš viso yra 44 prabangūs apartamentai. Mažiausias yra 120 kvadratinių metrų, didžiausias – 400 kvadratinių metrų. „Elphi“ yra per 4700 vargonų vamzdžių, ilgiausias – 10 metrų ilgio, trumpiausias – 11 mm. Didžiojoje koncertų salėje esantys vargonai sveria stebėtinai – 25 tonas.
Net neįsivaizduoju, kiek šiame mieste bažnyčių. Sakoma, kad kartu su maldos namais ir mečetėmis jų susidarytų apie 300. Visos jos unikalios, stilingos, turinčios savo istoriją. Daugumą jų pamatysite užfiksuotose Hamburgo panoramos nuotraukose. Na, o šios, net bažnyčia pavadinti negalima. Šv. Mikalojaus bažnyčios griuvėsiai – memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms. Tai antras pagal aukštį pastatas mieste. Vienintelio išlikusio gotikos stiliumi pastatyto bokšto aukštis 147 m. Bažnyčia buvo sunaikinta per bombardavimą 1943 m. Bažnyčios bokšte sumontuotas liftas, keliantis į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria puiki Hamburgo panorama. Šiuo metu dėl suprantamų priežasčių ši paslauga neteikiama.
Šv. Mikalojaus bažnyčia.
XIII amžiuje pastatyta prekybininkų, laivų statytojų ir jūrininkų Šv. Katerinos bažnyčia yra seniausias mūrinis mūras Hamburge. Daug kartų per šimtmečius plėsta ir atkūrinėjama tapo tikru šiaurės Vokietijos plytų gotikos pavyzdžiu. Bažnyčią puošia varinis barokinio stiliaus bokštas.
Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta XIV amžiuje, priklauso Hamburgo evangelikų liuteronų pagrindinėms bažnyčioms. 1963 m., pertvarkius bažnyčią, buvo pastatytas naujas bokštas ant pagrindinės viduramžių laikų konstrukcijos.
Šv. Jokūbo bažnyčia.
Na, o pati garsiausia šio miesto bažnyčia – šv. Mykolo bažnyčia (Michealishirche) – buvo pastatyta baroko stiliumi tarp 1750 ir 1762 m. ir yra vienas iš svarbiausių miesto paminklų. Bažnyčia garsi puošnumu, o bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė apdovanoja kvapą gniaužiančiais Hamburgo uosto ir miesto vaizdais.
Judam toliau…. Nuo šv. Mykolo bažnyčios ranka pasiekiama pagrindinė miesto vandens transporto stotis (Landungsbrücken). Joje švartuojasi apžvalgines ekskursijas po Hamburgo uostą ir kanalus siūlantys laivai, taip pat maršrutiniai keltai. Landungsbrücken krantinę puošia du istoriniai laivai, paversti muziejais. Tai tristiebis 19 a. burlaivis „Rickmer Rickmers“ ir krovininis „Cap San Diego“. Nerašysiu, kiek turistų čia apsilanko ar kiek tonų krovinių pakraunama laivuosna – nei atsiminsit, nei ką. Bet štai, nuotraukyčių pridedu akiai paganyti!
Hamburgo Vandens transporto stotis (Landungsbrücken).
Truputį pasivaikščiokime aplink Alsterio ežerą, ir žinių apie bažnyčias ar maldos namus, esančius Hamburge, beveik ir užteks. Vakariniame Alsterio krante visu grakštumu iškilusi viena iš nedaugelio Antrojo pasaulinio karo nepaliesta Šv. Johano evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia (St. Johannis-Harvestehude). 1880–1882 metais ją neogotikiniu stiliumi pastatė Wilhelmas Hauersas. Jos architektūra ir meniniai baldai iš esmės buvo išsaugoti arba atkurti originalia forma. Todėl bažnyčia yra vienas įspūdingiausių XIX amžiaus pabaigos Hamburgo paminklų.
Kitame Alsterio ežero krante puikuojasi Imamo Ali mečetė, talpinanti 1500 žmonių. Kartu tai ir Hamburgo šiitų isamo centras. Tai ketvirtoji pagal senumą Vokietijos mečetė, pastatyta 1960–1965 m.
Islamo centras Hamburge.
Aplankyti galima ir sikhu bendruomenės šventyklą Hamburge. Bendruomenėje apie 500 žmonių. Tai ne vien maldos namai. Nuoširdaus šventyklos vadovo (babos) lydimas apžiūrėjau čia pat įrengtus sekmadienio mokyklėlės vaikams kambarius. Čia priglaudžiami laikinai nakvynei benamiai, gaminamas maistas. Maldos namuose būtinas galvos apdangalas.
Po maldų kiekvienas turi būti pamaitintas. Valgyti gavome ir mes – lęšių košės su jogurtu ir čiupači (indiškas paplotėlis). Čia šventyklos darbuotojos ruošia čiupači.
Paruoštas maistas dedamas ant žemės, ant improvizuotos staltiesės, kurią atstoja patiestas linoleumo gabalas. Juo vaikščioja ir maisto skirstytojas. Prisipažinsiu, kad taip susirietus valgyti labai nepatogu, o ir vaikščiojantis basas maisto skirstytojas vos neįlipa į tavo lėkštę, ir tai apetito nekelia. O valgyti gali, kiek tik nori!
Verčiame kitą puslapį. Nuo tokio veganiško maisto, kaip sikhų šventykloje, man, lietuviui, susitraukė skrandis. Pasižvalgykime plačiau, ką valgo hamburgiečiai.
Autoriaus nuotraukos.
(Bus daugiau)
Puikus tęsinys… jaučiuosi lyg pats vaikščiočiau po Hamburgą.. skaitosi taip pat lengvai kaip vokiškas alus geriasi….o ir reikia nepamiršti nuotraukų!!!!
Glaustai ir aiškiai apibūdinti objektai, kuriuos norisi aplankyti.
Puikiai rašo Raimundas. Lengvas stilius, malonu skaityti, be nereikalingų įmantrybių, Laukiu dar.