Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (II dalis)

(Tęsinys)

Hamburgo eismas. Nuo Lietuvos–Lenkijos pasienio iki šio Vokietijos miesto – apie 1050 km., t.y. apie 12–14 val. kelio automobiliu. Kelionės trukmė priklauso nuo alkano pilvo burzgimo ar šlapimo pūslės laikymo bei susidarančių automobilių spūsčių autobanuose. 4–6 juostų autobanai vis remontuojami – stebėkite greičio ribojimo ženklus, nes būtinai pakelėj bus pastatytas radaras, kuris „įvertins“ jūsų skubėjimą. Autobanai nesuteikia galimybės stebėti kraštovaizdį – jis nuobodus ir monotoniškas.

Apskaičiuokite laiką, kad neįvažiuotumėte į Hamburgą piko valandomis. Prasikeiksit. Kelionės pradžia bus visiškai suš…ta. Nepageidaujamas įvažiuoti į miestą laikas nuo 16 iki 19 val. (išskyrus šeštadienį).

Prieš kelionę būtinai pasipraktikuokite automobilio parkavimo ypatumus. Dažnai čia jums automobilį reikės statyti tokion vieton, kur parkavimo aikštelė keliasdešimčia centimetrų didesnė už jūsų automobilį. Automobilių parkavimas – dar vienas galvos skausmas šiame mieste.

Dar vienas minusėlis – amžinai remontuojamos gatvės. Kas dešimta ar penkiolikta išvis uždarytos. Apsišarvuokite kantrybe – kitaip nebus.

Hamburgas. Remontuojamos gatvės.

Užsiminiau, kad Hamburgas – internacionalinis miestas, todėl ir vairavimo kultūra čia ypatinga. Per ilgamečius pastebėjimus galiu pasakyti, kokios tautybės žmogus vairuoja automobilį. Taigi šiuos pastebėjimus perduodu jums – gal kada prireiks! Musulmonai važinėja prabangiais automobiliais („mersais“, „audinėmis“ ar BMW) ir niekada nerodo posūkių. Jiems neegzistuoja kiti vairuotojai ir jiems svarbūs tik jie patys. Paprastai jau perka automobilius su išmontuotomis posūkių svirtelėmis. Vokiečiai posūkius rodo jau atlikę manevrą (pavėluotai). Matyt, iš pradžių „suveikia“ musulmonų įtaka, bet vėliau prisimena, kad kažkada buvo kultūringiausi eismo dalyviai ir instinktyviai, kad ir pavėluotai parodo posūkio signalą. Rumunai posūkio signalo išvis neišjungia. Iš įpratimo ieško nuotykių… Rodydami dešinį posūkio signalą, lyg ir informuoja, kad suks į šalutinę gatvę. „Nė velnio! –  sako po avarijos, – aš niekur sukti nenorėjau, o tik prisiparkuoti už šalutinio kelio ketinau.“ Jie paprastai važinėja su „lupenomis“ ir įvykus eismo įvykiui prisiteisinėja iš draudimo bendrovių milžiniškas sumeles. O kas gi įsijungęs avarinius žibintus (rodydamas abu posūkius) iš lėto 20–30 km per val. greičiu atkerėplina? Ogi broliškos Afrikos atstovas. Vairuoja jis visas išpiltas prakaito, nenuleisdamas akių nuo navigacinio prietaiso, visiškai nežiūrėdamas į kelią. Ir paskutinis klausimas: kas važiuoja antra kelio juosta ir nei iš šio, nei iš to sustoja gatvės vidury? Atsakymas: tų pirmųjų žmonos arba mamos – joms iš viso niekas neegzistuoja… Žinoma, pasitaiko ir visiškų idiotų, kurie žiede suka į priešingą pusę ar važiuoja priešinga kelio juosta, sukeldami chaosą gatvėje, bet tokių vienetai. Tiesa, pagrindiniai kelių „ereliai“ čia – dviratininkai. Tie nepaiso išvis nieko, nors jiems važinėtis Hamburgo gatvėmis sudarytos puikios sąlygos.

Hamburge puikiai veikia viešasis transportas. Autobuso laukti tereikia tik kelias minutes. Kai kurių maršrutų autobusai važiuoja ir naktimis (šiuo metu mieste įvesta komendanto valanda – autobusų ir traukinių judėjimas sustabdomas 1 val. nakties, o automobiliams gatvėse galima važiuoti  iki 21 val.). Kas nenori trankytis autobusais, gali čia pat išsinuomoti dviratį, elektrinį paspirtuką ar gatvės automobiliuką. O gal kam reikia skubiai iš taško A pasiekti tašką B? Jūsų paslaugoms – taksi arba metro. Hamburgo metro tinklas daugiau antžeminis nei požeminis ir tuo suteikia miestui kažkokio žavesio.

Tiesa, nepaminėjau dar vienos keleivių pervežimo priemonės, patikslinu – perplukdymo priemonės. Tai yra Elbės keleiviniai laivai. Jie kelia keleivius į kitą Elbės krantą ir taip pat turi savo maršrutą ir sustojimus atskirose prieplaukos dalyse. Kursuoja maždaug kas 10–15 min., o užplukdymą galioja tas pat bilietas kaip ir maršrutiniame autobuse.

Autoriaus nuotraukos.

(Bus daugiau)