Ar reikia grąžinti mirties bausmę?

„Protu nesuvokiamas nusikaltimas“. Šią frazę išgirstame vis dažniau ir dažniau. Šiauliuose – gimnazisčių nužudyta bendramokslė, prie Marijampolės – nušauta niekuo dėta mergina, Panevėžyje – išžaginta ir mašinos bagažinėje sudeginta moksleivė, Kaišiadoryse – 30 dūrių mirtinai subadytas taksistas…. Kas ryt? O poryt?.. Šių nusikaltimų sukrėsta visuomenė garsiai prakalbo apie mirties bausmės, kuri Lietuvoje panaikinta beveik prieš 15 metų (1998-ųjų gruodį), sugrąžinimą. O ką mano mūsų krašto žmonės – ar reikia grąžinti mirties bausmę?  

Mindaugas JUŠKAITIS (Šunskai, Marijampolės sav.):

– Ne mes, žmonės, esame likimo teisėjai. Net ir Dievas juk atleidžia už bet kokias klaidas. Dažniau pas mus kovojama tik su nusikaltimų pasekmėmis – skiriamos bausmės, o reikėtų analizuoti nusikaltimų priežastis ir jas kuo anksčiau šalinti. Neretai žiauriai elgiasi paaugliai. Manau, dėl to, kad jie auga nemylimi, nereikalingi tėvams, ne taip supranta savo veiksmų laisvę. Argi laisvas tik tada, kai gali panorėjęs gyventi gatvėje ir gerti alkoholį? Man tėvai nemažai ką draudė vaikystėje ir paauglystėje, tada aš pykdavau, o dabar suprantu, kad jie labai gerai darė. Už tai, kad einu tik tiesiu gyvenimo keliu, esu jiems labai dėkingas! Kita vertus, kas vykdytų tą mirties bausmę? Koks žmogus? Kaip jis turėtų gyventi su tokia „patirtimi“, kaip susitaikytų su savo mintimis? Todėl ir esu prieš mirties bausmę. Manau, kad dėl jos nusikalstamumas nesumažėtų.

Marija DIRŽINSKIENĖ (Vilkaviškis):

– Nereikėtų grąžinti mirties bausmės, nes tas, kas ją vykdytų, taip pat darytų žiaurų nusikaltimą. Nusikaltimų todėl yra daug, kad žmonės neužimti – neturi darbo, prisimąsto negerų dalykų. Tada atsiranda alkoholis, narkotikai ir nusikaltimai. Daug priklauso nuo šeimos. Dabar dauguma vaikų nejaučia tėvų meilės, mažai su jais kalbasi, o užsiėmę tik kompiuteriais. Per televiziją – žiaurūs filmai, kurie daro poveikį augančiam žmogučiui. Manau, visi gimstame geri, tik reikia daugiau bendrauti, rodyti didesnį dėmesį vaikui. Šis turi suprasti, kad nieko už dyką negauname – jeigu norime ką nors pasiekti ar turėti, tai reikia įdėti darbo ir pastangų. O dabar vaikai viską gauna lengvai, už dyką, kad tik paliktų tėvus ramybėje ir netrukdytų jiems. Taip vaikas pripranta nedirbti, nieko neveikti, o poreikiai tai dideli…Va, ir einama nusikaltimų keliu.

Vytautas GAPONOVAS (Kalvarija):

– Viduramžiais mirties bausmė neatgrasindavo net paprasčiausių vagišių. Jeigu būtų vėl įteisinta budelio profesija, sunkių nusikaltimų turėtų sumažėti, tačiau visiškai neišnyks – jų visada buvo ir bus. Esmė – ne bausmėse, o priežastyse, dėl ko visa tai vyksta, kodėl žmonės tokie žiaurūs. Žmogus gimsta kaip tuščias lapas, o kas į tą lapą parašo jo „programą“ ir nulemia jo vėlesnę elgseną, tas nulemia jo vertybes, polinkius, priklausomybes ir t.t. Smurtaujantis žmogus neretai būna turėjęs sunkią vaikystę, matęs tokius pat dalykus ir juos pats reflektuoja savo gyvenime. Reikia stebėti jaunus žmones, gebėti įžvelgti problemas ir jas nedelsiant spręsti, kol neišsikreipė jų požiūris į kitą žmogų. Linkę nusikalsti žmonės yra nuskriausti, nebejaučiantys empatijos kitam, miglotu protu. Juos galų gale tenka izoliuoti nuo visuomenės. Bet mirties bausmės nereikia grąžinti, nes įstatymas nuteistų už žudymą ir paskui pats savo vardu reikalautų žudyti. O įkalinimas iki gyvos galvos turėtų būti kitoks nei dabar – šilta kamera, geras maistas, patogumai… Turėtų būti pastovūs darbai, rimtas užimtumas. Vis dėlto sunku nusakyti, kaip jausčiausi, jei man artimas žmogus žiauriai nukentėtų nuo nusikaltėlio. Šiam greičiausiai linkėčiau visko, kas blogiausia, ir trokščiau „gatvės teismo“, nes kerštas – įgimtas jausmas: „akis už akį, dantis už dantį“.

Sandra ZUBRICKAITĖ (Marijampolė):

– Mano nuomone, reikėtų sugrąžinti mirties bausmę. Gal tada pamažėtų bent tokių žiaurių nusikaltimų, apie kokius pastaruoju metu išgirstame kiekvieną dieną. Jau ne vienerius metus Lietuvoje vyksta sveiku protu nesuvokiami dalykai. Daugumos žiaurių nusikaltimų kaltininkas, kaip sužinome iš žiniasklaidos, yra narkotikai! Todėl didelis darbas reikalingas šioje srityje. O kad apskritai sumažės nusikaltimų, drįsčiau abejoti, nes šiais laikais sparčiai nyksta supratimas apie pagarbą žmogui, stinga dėmesio, užuojautos kitam.

Mantas VARAŠKA, teisininkas (iš Kazlų Rūdos):

– Esu mirties bausmės šalininkas, tačiau suprantu, jog Lietuvoje ją sugrąžinti nėra teisinių galimybių. Esame įsipareigoję Europos Sąjungai jos netaikyti ir šio įsipareigojimo nepakeisime.
Mano pritarimas mirties bausmei kyla iš dviejų aplinkybių. Štai ją pakeitusi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, mano požiūriu, yra dar baisesnė. Ji palieka žmogui teisę į gyvybę, tačiau atima visa kita – šeimą, darbą, karjerą, laisvę ir kt. Taip pat sunkiai pateisinu tokius atvejus, kai asmuo ar asmenys (kaip Norvegijoje) išžudo dešimtis nekaltų žmonių ir toliau kalėjime gyvena su patogumais iš mokesčių mokėtojų (aukų artimųjų) kišenės. Bet bausmės griežtumas, manau, neapriboja nusikalstamumo. Ypač šiais laikais daugėja atvejų, kai kraupūs nusikaltimai padaromi apsvaigus nuo kvaišalų. Tuo metu nusikalstantis asmuo apie gresiančią bausmę negalvoja. Kaip mažinti nusikalstamumą? Turime ne vieną atvejį, kai ypač žiaurius nusikaltimus atlieka jauno amžiaus žmonės. Jiems labai didelę įtaką daro smurto palaikymas televizijoje, internete. Valstybė turėtų griežčiau reguliuoti TV laidų, interneto turinio pasiekiamumą paaugliams.

Ieva LAUKYTĖ

Nr. 40 (44), 2013 m. spalio 5–11d.

Asmeninių albumų nuotraukos.