Vaikų auginimas – nelengva ir labai atsakinga pareiga. Visi tėvai anksčiau ar vėliau susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais. Kartais problemoms išspręsti tėvams nepakanka vien savo žinių, įgūdžių ir pastangų – būtina pasitelkti ir specialistų pagalbą. Vaiko teisių gynėjai susiduria su tokiais atvejais, kai tėvai, nesugebėję patys išspręsti vaikų auginimo problemų, nori savo vaikų tiesiog atsisakyti. Tuomet vaiko teisių gynėjai deda visas įmanomas pastangas padėti šeimai. Sėkmės atvejų, pasak jų, būna daugiau, nei nesėkmingų. Šeimos raginamos nebijoti ir drąsiai kreiptis į vaiko teisių specialistus, jei susiduria su vaiko auginimo, auklėjimo ar kitomis problemomis.
Atvejai, kai tėvai nusprendžia atsisakyti savo vaikų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams nėra labai retas reiškinys. Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių atsisakyti savo vaiko, tačiau, deja, skyriaus darbo praktikoje per metus pasitaiko ne vienas atvejis, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko ir jo atsisakantys. Nors specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą, tėvų valdžios nepanaudojimą bei priešingą naudojimą vaiko geriausiems interesams, smerkti ar bausti už tai tėvų nesiekiama. Priešingai – stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.
„Tėvų sprendimas nebeauginti savo vaiko ir jo atsisakyti rodo, kad šeimoje yra kompleksinių problemų, su kuriomis tėvai yra patys nebepajėgūs susidoroti. Tokiais atvejais stengiamės kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti situaciją ir patiriančiai krizę šeimai inicijuoti visokeriopą pagalbą. Noriu pasidžiaugti, kad turėjome ne vieną sėkmės atvejį, kai tėvai, supratę, jog su šeimoje kilusiomis problemomis nėra palikti vieni, priima teikiamą pagalbą, persigalvoja – siekia toliau auginti savo vaikus ir tinkamai vykdyti tėvo bei motinos pareigas“, – pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresnioji patarėja Gabrielė Platakytė.
Dėl kokių priežasčių tėvai nusprendžia atsisakyti savo vaikų?
Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios – jau išėjusios iš jos. Priežasčių, kodėl mamos priima tokį sprendimą, gali būti labai daug. Pavyzdžiui, prasta psichologinė mamos savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.
Valstybės vaiko teisių gynėjams ilgam į atmintį įstrigo vienos jaunos mamos istorija, kuri vaiko teisių ir kitų specialistų pastangų dėka baigėsi sėkmingai.
„Gavau pranešimą iš ligoninės, kad naujagimį pagimdžiusi mama pasakė jo neauginsianti, nes neturi tam sąlygų ir galimybių. Nuvykome į ligoninę ir, bendraujant su mama, pastebėjome, kad moters psichologinė savijauta labai prasta. Ji jau augino dvejų metų dukrą. Pastojusi nuo smurtaujančio sugyventinio, paliko jį ir išsikraustė gyventi pas giminaičius. Jaunos moters gaunamas pajamas sudarė tik pašalpa už dukrą bei jos pačios našlaičio pensija. Santykiai su giminaičiais, pas kuriuos ji buvo apsistojusi, taip pat buvo komplikuoti. Moteris sakė mananti, jog atiduoti vaiką būtų geriausias sprendimas dėl jo paties ateities“, – pasakoja vaiko teisių gynėja N. Šaveiko, nedelsiant organizavusi psichologinės, teisinės ir socialinės pagalbos teikimą šiai moteriai. Dabar jau dvejų metų berniukas auga su mama, kuri, padedama specialistų, šiuo metu gyvena pilnavertį gyvenimą kartu su abiem savo vaikais.
Pasak vaiko teisių specialistų, dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta. Pasak G. Platakytės, destruktyvus vaiko elgesys dažniausiai rodo, kad jam būtinas ne tik tėvų supratingumas, priėmimas ir parama, bet neretai ir specialistų pagalba visai šeimai, siekiant padėti spręsti iškilusius sunkumus.
Vaikai atvedami pas vaiko teisių gynėjus pagąsdinti
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nerasdami bendros kalbos su maištaujančiu paaugliu, atveda jį į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareiškia, kad jo atsisako. Ne visada tai būna rimtas ketinimas, kartais tai būna tiesiog bandymas įbauginti ir suvaldyti paauglį, bet vaiko teisių gynėja pabrėžia, kad toks elgesys yra jokiu būdu nepriimtinas, nes tai – psichologinis smurtas.
„Tai nėra priimtinas būdas spręsti vaiko netinkamo elgesio problemas. Tėvai turėtų suvokti, kad toks ar panašus elgesys su vaiku jam įstringa ilgai į atmintį ir nepadeda ir taip vaikui sudėtingu paauglystės laikotarpiu išlaikyti pozityvų, patikimą ryšį su tėvais. Tėvams taip pasielgus, gali būti, kad bus užkirstas bet koks kelias į vaiko širdį. Bus prarasta galimybė kurti tokį santykį su vaiku, kuriame jis jaustųsi tėvų mylimas, laukiamas, saugus ir galintis tėvais pasitikėti“, – pažymėjo G. Platakytė.
Vaiko teisių specialistai taip pat susiduria su atvejais, kuomet vaikai yra auginami vieno iš tėvų ir, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių tas tėvas nebegali auginti vaikų, net ir suradus kitą vaiko įstatyminį atstovą, šis visgi neprisiima atsakomybės auginti savo vaiko.
Vaiko atsisakančios šeimos išgyvena didelę krizę
Vaiko teisių specialistų teigimu, pirmas jų darbas būna ne atkalbėti tėvus nuo sprendimo atsisakyti auginti savo vaiką, o, atsižvelgiant į tokį tėvų pasirinkimą ir elgesį, įvertinti situaciją, ar vaikui saugu augti šeimoje ir tada priimti sprendimą ką daryti toliau.
„Faktas, kai vaiko atsisakoma, yra akivaizdus signalas, jog šeima išgyvena didelę krizę, jog problemos joje greičiausiai yra įsisenėjusios. Tada, siekiant geriausių vaiko interesų, turime įvertinti esamą situaciją šeimoje. Kiekviena situacija būna individuali, tačiau visada teikiame pirmenybę vaiko biologinei šeimai, tai yra, siekiame, jei įmanoma, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje. Kad šeimos įveiktų krizę, teikiama visa įmanoma parama ir pagalba“, – teigia G. Palatakytė.
Kokia pagalba šeimai yra teikiama?
Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, taip pat inicijuojamas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Jas teikia vietos savivaldybė.
Kartu su savivaldybe ir kitomis institucijomis šeimai yra siūloma psichologinė pagalba, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo, atkūrimo ir palaikymo kompleksinės paslaugos. Tėvams rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma spręsti tarpusavio konfliktus, auklėti vaiką be smurto, pozityviai, organizuojama kita reikalinga pagalba šeimai ir vaikui.
Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto–mediatoriaus konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų. Jei reikia, yra siūlomas priklausomybės ligų gydymas, konsultavimas, tarpininkavimas. Vaikams teikiamos užimtumo organizavimo paslaugos.
Kartais, kai dėl patiriamų vaiko auklėjimo ir auginimo sunkumų situacija šeimoje yra ypač sudėtinga, kai paaiškėja, kad tėvai vaiko neprižiūri, smurtauja, vaikui yra organizuojama laikinoji globa, kol šeimai teikiamos minėtos paslaugos.
Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų bei šeimos situacijai nesikeičiant, tėvams nededant pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). Tačiau ir tokiu atveju šeimai toliau siūlomos tęstinės atvejo vadybos paslaugos, siekiant pokyčių, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais.
Sigita Zumerytė Arlauskienė
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
