Praėjusiais metais net ir siaučianti pandemija kultūros Marijampolėje nesustabdė. Savivaldybės kultūros ir meno bendruomenei praėję metai buvo kupini iššūkių, įdomūs naujomis patirtimis ir atradimais, kaip prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, paslaugų teikimo pokyčių.
„Kultūros sritis visada buvo, yra ir bus svarbi marijampoliečiams. Ypač, kai bėgant laikui savivaldybės gyventojai tapo daug reiklesni renginių kokybei ir nebesižavi tuo, kas žavėjo prieš 5 ar 10 metų. Būtent dėmesys kultūros srities kokybei ir yra pagrindinis kultūros strateginio planavimo tikslas, todėl marijampoliečiams kasmet stengiamasi pasiūlyti galimybę susipažinti su profesionaliu menu, į Marijampolę pakviesti atlikėjus ir menininkus, kuriais žavisi didmiesčių gyventojai. Tačiau svarbu nepamiršti mėgėjų ir jaunųjų menininkų, kurie kuria ir nori savo kūryba pasidalinti su visuomene. Daug dėmesio skiriama ir pažinčiai su istorine praeitimi bei kultūriniu paveldu vykdant įvairias edukacines programas ir kuriant įdomias muziejų ekspozicijas. Kultūros darbuotojai, menininkai, kaimo bendruomenės ieško kuo įdomesnių būdų, kaip paįvairinti ir stiprinti savo veiklą: rengia projektus, aktyviai bendradarbiauja su profesionaliais menininkais ir nacionalinėmis kultūros įstaigomis, prisideda prie organizuojamų renginių bei švenčių, puoselėja mėgėjų meną, etnokultūrą ir kultūros tradicijas bei stengiasi įvairiomis veikloms prisidėti prie bendruomenių aktyvinimo, užimtumo ir laisvalaikio praleidimo gerinimo. Geros idėjos ir gražūs kultūriniai sumanymai visada sulaukia savivaldybės vadovų ir bendruomenės palaikymo, o tai viena iš svarbiausių sąlygų, leidžianti kurti ir puoselėti kultūrą“, – sako savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis.
Nežiūrint visų pandemijos iššūkių, 2020 metais laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo karantino savivaldybės gyventojai galėjo pasimėgauti ir gyvais renginiais: Marijampolės savivaldybė iš dalies finansavo 57 kultūros ir meno projektus, tokius kaip pirmasis modernaus folkloro projektas „Margai skamba“, „Malonny-7“ , „Gatvės meno mokykla“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Marijampolė MusicPark“, „Vasaros kinas“, „Medynės“ ir kt.
Ypatingai džiugino tai, kad kaimiškųjų vietovių bendruomenėms laikas tarp karantinų buvo turtingas kultūrinių renginių: Savivaldybė iš dalies finansavo 24 projektus, kurie vyko kaimiškosiose vietovėse. Ne tik Savivaldybė, bet ir bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, Marijampolės kultūros centro skyriai kaimiškosioms vietovėms skiria vis daugiau dėmesio, kad toliau nuo miesto gyvenantys žmonės galėtų kultūros renginiais džiaugtis savo gyvenamojoje vietovėje.
Karantinas ne tik nesustabdė kultūros ir meno vyksmo bei projektinių veiklų, bet ši neeilinė situacija paskatino būti itin kūrybingais, nestokoti kūrybiškumo ir noro kurti. Be abejo, daug gražių iniciatyvų persikėlė į virtualią erdvę, kuri, kad ir kaip norėtumėm, neatstos to tikro gyvo pažinimo jausmo.
Savivaldybės planuose ir toliau numatyta didinti profesionalaus meno pasiūlą, kultūros renginių įvairovę, puoselėti kultūros paveldą, užtikrinti, kad kultūros įstaigų veikla būtų kokybiška, sudaryti sąlygas bendruomenės kultūrinei saviraiškai bei skatinti kultūros kūrybos iniciatyvas.
